„Gelbėkite, baigiame uždusti, nebegalime į gatvę saugiai išvažiuoti, nes krovininiai vilkikai lekia nenutrūkstamu srautu“, – kviesdamiesi į svečius, sakė Ąžuolų Būdos gyventojai. Išvažiuodami iš Kauno, „Via Baltica“ greitkelio pakelėje, matėme net tris greičio matuokliais apsiginklavusius kelių inspektorių postus. Tačiau nuo Veiverių, kur „Via Baltica“ užstrigusi ir automobiliai rieda siauručiu senuoju keliu į Marijampolę per Ąžuolų Būdą, nė vieno kelių policininko nebuvo matyti.
Nepatogu jiems dirbti tokiuose siauručiuose keliuose – mažas laimikis. O štai Ąžuolų Būdos gyventojai sako neprisišaukiantys kelių policininkų, nors avarijų gausa siaurame ir perkrautame kelyje stulbina.
„Keista, kad niekas nekontroliuoja, kokiu greičiu tie krovininiai automobiliai važiuoja per gyvenvietę. Mūsų skaičiavimais, kartais jie pralekia net 100 km/val. greičiu. Ir lekia tie automobiliai visą parą“, – sako Ąžuolų Būdoje gyvenanti Galina Petrauskienė.
Patikrinti nesunku, suskaičiavome. Per 10 minučių pro Ąžuolų Būdą švilpte prašvilpė 24 tranzitiniai vilkikai. Suskaičiuokite, kiek jų pravažiuoja per parą.
Bendruomenė dar neįsiaudrinusi, bet...
Gyventojai skaičiuoja avarijas ir laiką nuo vieno eismo įvykio iki kito.
„Prieš dvi savaites prie Ąžuolų Būdos įvyko kraupi avarija, kai motociklas pateko po krovininio automobilio ratais“, – pasakoja organizatorius žemdirbių savivaldai Vidas Juodsnukis. G.Petrauskienė priduria: „Būta daug avarijų kaip tik dėl tranzitinių automobilių kaltės. Štai vakar į griovį įvirto durpes vežęs krovininis automobilis“.
Kajackiškės kaime ūkį turintis jaunasis ūkininkas Andrius Matulevičius dar keliose vietose nuomoja žemę. Atėjus javapjūtei, iš vieno sklypo į kitą važiuoja su kombainu. Žmogus supranta, kad, išvažiavęs į siaurą kelią, sudarytų milžinišką „kamštį“, todėl iš vieno į kitą sklypą važiuoja ankstyvą rytą, kai automobilių srautas šiek tiek sumažėja. Ne jis vienas taip elgiasi. O juk galėtų nekvaršinti sau galvos. Kiek kiltų triukšmo!
„Pripažįstu, kad problema yra. Šiuo metu Ąžuolų Būda ir kitos gyvenvietės dūsta nuo vilkikų gausos. Gyventojai nepatenkinti, prašo, kad savivaldybė spręstų šią bėdą“, – sako Kazlų Rūdos meras Česlovas Pečkys.
Pasak Ąžuolų Būdos bendruomenės tarybos narės Ritos Venckūnienės, žmonės dar neįsiaudrinę ir, kaip, tarkime, Lenkijos Augustavo gyventojai, dar nelinkę imtis radikalių priemonių. Tačiau būta ir tokių pasiūlymų.
„Vilkikai per gyvenvietę „pjauna“ dieną ir naktį. Žinau, kad prie „Via Baltica“ esančiuose namuose valstybės lėšomis buvo keičiami langai, taip sumažintas nors triukšmas, o kuo blogesni Ąžuolų Būdos gyventojai?“ – klausia R.Venckūnienė.
Numatyti trys aplinkkelio variantai
Minėtos priemonės tik trumpam laikui sušvelnintų, bet neišspręstų bręstančios problemos. Gal kada nors tranzitinis transportas aplenks Ąžuolų Būdą, tačiau Kazlų Rūdoje viena po kitos auga naujos ir plečia gamybą jau veikiančios įmonės, pavyzdžiui, UAB „Jūrės medis“ ar UAB „Girių bizonas“. Pastaroji, pasak Kazlų Rūdos mero Č.Pečkio, per dieną pagamina apie 1500 kub. m medžio plaušų plokščių. Taigi tiek kasdien išvežama iš įmonės. Gamybai tiek pat reikia žaliavos – medienos. Taigi kasdien į Kazlų Rūdą aptarnauti šią įmonę užsuka ir iš jos išvažiuoja apie 300 krovininių automobilių. UAB „Jūrės medis“ gamina itin stambius gaminius, todėl dabar esančiu keliu pagamintas konstrukcijas išvežti sunku, o kartais – net neįmanoma.
Kokių veiksmų imasi Kazlų Rūdos savivaldybė? Kiek turi jėgų?
„Kitą savaitę Kazlų Rūdos savivaldybės taryba žada priimti bendrąjį planą, kuriame bus numatyti net trys aplinkkelio variantai. Tačiau bendrajame plane nenumatytas prisijungimas prie tarptautinio greitkelio „Via Baltica“, – sako meras Č.Pečkys.
Kodėl? „Taip numatė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Jie tikina, kad to daryti nebūtina. Aš argumentų negirdėjau. Bandome aiškinti, kad to reikia, kreipėmės į Seimo narius, į susisiekimo ministrą. Gal kitą savaitę, kai apsilankys ministras ir politikai, nuomonė pasikeis?“ – viliasi meras Č.Pečkys.
Žemdirbių savivaldos organizatorius V.Juodsnukis nusiteikęs ne taip optimistiškai: „Deja, pirmiausia lėšos skiriamos Vilniui, o kitiems rajonams lieka trupiniai“.
Reikės milijonų
Kol kas niekas negali pasakyti, kiek reikėtų lėšų aplinkkeliui įrengti. Pasak mero, svarbu, kuris variantas bus pasirinktas.
„Reikėtų pasinaudoti ES lėšomis, o Kazlų Rūdos savivaldybė pasiruošusi kofinansuoti, taigi skirti 10–25 proc. lėšų. Atliekamų lėšų neturime, bet prireikus pasiskolintume. Be to, šie darbai tikriausiai būtų atliekami keliais etapais, po kelis kilometrus kasmet, taigi susitaupytume“, – svarsto Č.Pečkys.
Meras sako, kad galima pasirinkti 7–8 km ilgio aplinkkelį. Kitais duomenimis, jis gali būti net du kartus ilgesnis. Šiuo metu įrengti kilometrą asfaltuoto kelio kainuoja 2–3 mln. Lt. Rajono keliams rekonstruoti ir naujiems tiesti iš valstybės Kazlų Rūdos savivaldybė per metus gauna iki 800 tūkst. Lt. Meras sako, kad dėl finansavimo būtų tariamasi ir su rajono verslininkais.
