Baltarusijos skola Rusijai išaugo po to, kai pastaroji metų pradžioje savo kaimynei pakėlė dujų kainas. Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ pareikalavo iš Baltarusijos sumokėti už 55 proc. tiekiamų dujų, o kitą pinigų dalį leido pervesti iki liepos 23 d. Tačiau Baltarusija mėgino išsiderėti, kad tiekėja išmoką atidėtų. Derybos baigėsi „Gazprom“ pagrasinus, kad nuo rugpjūčio 3 d. beveik perpus sumažins Baltarusijai tiekiamų dujų kiekį, jei ši negrąžins skolos.
Kad ir kaip šiaušėsi, Baltarusija rezervo fonde pinigų surado, o jo skyles ketina užlopyti Venesuelos paskolintais pinigais.
Brangus eksportas
Prieš beveik dešimt metų Lietuvai kilo kur kas daugiau problemų, siekiant susigrąžinti skolas iš Baltarusijos.
1997 m. konservatorių valdoma Vyriausybė nusprendė kasmet eksportuoti 5,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, kad nereiktų branginti elektros energijos Lietuvos vartotojams. Anot Lietuvos energetikos instituto profesoriaus Leono Ašmanto, tuo metu vienintelė galimybė eksportuoti tokį didelį kiekį energijos – parduoti ją Baltarusijai.
1998 m. sausio 26 d. buvo pasirašyta elektros energijos tiekimo Baltarusijai sutartis. Šį sandorį pasirašė „Lietuvos energija“, „Belenergo“ ir niekam nežinoma Elektrėnuose įsteigta „Baltic Shem“, kuriai vadovavo Samuilas Ošerovskis, vienas įtakingiausių to meto energetikos verslo atstovų Lietuvoje.
Skandalinga istorija
Trišalė sutartis virto ilgamečiu skandalu ir dabar vadinama viena didžiausių aferų šalies energetikos istorijoje. Rekordinio elektros pardavimo sandorio rezultatas – milijoninės „Belenergo“ ir „Baltic Shem“ skolos.
Elektrėnų bendrovė „Lietuvos energijai“ liko skolinga per 120 mln. litų, o baltarusiai įsiskolino daugiau negu 200 mln. litų. Tiesa, šią istoriją menantys asmenys teigia, kad didžiausia nevykusio sandorio kaltininkė buvo ne Baltarusija, o tuometė valdžia, susipynusi su įvairaus plauko aferistais.
„Net neabejoju, kad tai buvo valdininkų kaltė – tų, kurie sėdėjo ministerijose. Su Baltarusija bendradarbiavimas ir tada vyko normaliai. Tačiau mūsų valdininkai nelabai stengėsi susigrąžinti skolą“, – „Kauno dienai“ sakė L.Ašmantas.
Įtartinas tarpininkas
Tuomečiam ūkio ministrui Vincui Babiliui paskelbus Lietuvos elektros eksporto planus bendrovė „Baltic Shem“ tapo atsiskaitymų su Baltarusija tarpininke. Pagal šią sutartį 1998–1999 m. „Baltic Shem“ atsiskaitinėjo su „Lietuvos energija“ už šios tiekiamą elektrą koncernui „Belenergo“.
Tada spaudoje buvo rašoma, kad „Baltic Shem“ gavo tokią galimybę neva sutikusi perimti V.Babiliaus remtos lengvatinės prekybos bendrovės „Liberty International“ daugiau nei 10 mln. litų skolą „Lietuvos energijai“.
Didelės pinigų sumos, kurias už baltarusiams parduotą elektrą „Baltic Shem“ turėjo pervesti „Lietuvos energijai“, pateko į įvairių neapmokestinamųjų įmonių ir labdaros organizacijų sąskaitas.
Kaltų nėra
Baudžiamąją bylą iškėlę prokurorai pateikė kaltinimus, kad tarpininkaujančios bendrovės vadovas S.Ošerovskis, nurodydamas pervesti pinigus, pasinaudojo ir fiktyviomis sutartimis.
Vėliau „Baltic Shem“ bankrutavo, taip ir negrąžinusi „Lietuvos energijai“ milijoninės skolos, kurią pastarajai bendrovei iš buvusio tarpininko priteisė teismas. Tačiau S.Ošerovskis baudžiamosios atsakomybės išvengė – šių metų pavasarį Aukščiausiasis Teismas jį išteisino. Kaltomis dėl įsipareigojimų nevykdymo teismas nurodė nepalankią Lietuvos ekonominę situaciją ir ydingai sudarytas sutartis.
Patys sau pakenkė
Pasak L.Ašmanto, Vyriausybė tada nelabai rūpinosi atgauti skolą – tiek iš „Baltic Shem“, tiek ir iš Baltarusijos. Tuometė valdžia nesutiko, kad Baltarusija už elektrą atsiskaitytų mazutu, vėliau bene dukart pabrangusiu. Be to, siekiant paspartinti atsiskaitymą už elektros energiją, tuomečiai Lietuvos ir Baltarusijos premjerai sutarė sudaryti dvišales derybų grupes.
Pasak L.Ašmanto, Baltarusija į derybų grupę įtraukė penkis ministrų pavaduotojus, o lietuviai – vieną. Visi kiti pareigūnai buvo žemesnio rango, „Lietuvos energijos“ atstovo nebuvo. Surinkti Lietuvos derybininkai neturėjo patirties derybose su Baltarusija ir nieko gero nepešė.
Energetikos specialistas taip pat pabrėžė, kad Baltarusija oficialiais nutarimais buvo patvirtinusi visą skolą, dėl jos nesiginčijo ir ketino grąžinti, o Lietuvos valdininkai patys jos atsisakė ir pardavė „Belenergo“ skolą už pusę kainos.
Prireikė kelių konkursų, kol pagaliau 2002 m. Vyriausybė pardavė „Belenergo“ skolą keturioms bendrovėms. Teisė išreikalauti 47,5 mln. JAV dolerių skolą buvo perleista už 26,441 mln. JAV dolerių (pagal tuometį kursą – apie 99 mln. litų).
Scenarijus nepasikartotų
Dabartinis „Lietuvos energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis sakė, kad po šios istorijos dar kelerius metus elektros energija Baltarusijai nebuvo parduodama tiesiogiai, o eksportuojama per Rusijos tarpininką.
„Nei Baltarusija, nei Lietuva dėl tos istorijos nekaltos. Buvo visai kiti laikai, kita situacija. Reikia atsižvelgti į faktą, kad tuomet susidarydavo didžiulis elektros energijos perteklius ir jo nebūdavo kur dėti. Atsirasdavo viena kita kompanija, kuri pirkdavo, pradžioje sumokėdavo pinigus, o paskui dingdavo kaip į vandenį. Toks etapas buvo visoje pramonėje – ir tekstilėje, ir statybose. Dabar jau niekas neleidžia sandoriuose dalyvauti tokioms neaiškioms kompanijoms. Pasikeitė įstatymų bazė ir kompanijos neberizikuoja su bet kuo susidėti. Šiuo metu tokia situacija būtų neįmanoma“, – „Kauno dienai“ sakė R.Juozaitis.
