Bet atostogų metu aistrų ieško ne tik europiečiai. Daugiau nei 5 mln. brazilių prisipažįsta, kad jos visai nevengia nuvykti kur nors į Burkina-Fasą ir kaip reikiant pasilinksminti. Tos pačios apklausos byloja, kad nors moterys sudaro mažesnę kurortinių mėgėjų dalį, jos vyrus gerokai lenkia savo išradingumu ir fantazija.
Tiesa, dauguma rytų europiečių kol kas negali savęs vadinti sekso turistėmis. Bet kas gi atsiranda mūsų vaizduotėje galvojant apie atostogas? Švelnūs potvyniai ir atoslūgiai, palmės, bikini, egzotika... Ir kas gi šią seką gali papildyti geriau nei aistringa, žaisminga ir neįpareigojanti meilės istorija?
Pasikeitusios aplinkybės, be abejo, įpila žibalo į ugnį: galima apsimesti pradedančiąja aktore, pradinių klasių mokytoja ar „paslaptinga nepažįstamąja, bėgančia nuo savęs“, ir šiais vaidmenimis suvilioti patį gražiausią paplūdimio jaunuolį.
Ar verta įrodinėti, kad kurortinis romanas atostogoms suteikia įvairovės ir su lankomos šalies koloritu padeda susipažinti gerokai artimiau, nei siūlytų kelionių organizatoriai ir gidai? Be to, grožėtis egzotiškais vaizdais ir saulėlydžiais prie jūros kur kas maloniau, kai greta yra aistringas dūsautojas. O juk ne paslaptis, kad teigiamos emocijos yra itin naudingos mūsų sveikatai. Tai argi ne to mes keliaujame atostogauti į kitas šalis?
Psichologai pastebi, kad kurortiniai romanai turi daug teigiamų savybių. Jei leidžia išbandyti save naujuose vaidmenyse, susipažinti su įdomiais žmonėmis, grįžti namo su gausybe ryškių įspūdžių. Einant į paplūdimį nereikia įmantriai dažytis ar sukti galvą dėl apdarų. Paplūdimyje visi mūsų privalumai – kaip ant delno. Ir jei sakoma, kad sutinka pagal drabužį, tai paplūdimyje – pagal figūrą, kuri dažniausiai ir tampa pažinties priežastimi.
Bet vykstant į „žvejybos vietas“ reikia žinoti, kad penktadalis kurortinių romanų tetrunka vieną naktį, pusė – iki atostogų pabaigos ir tik 4 proc. paplūdimio meilės nuotykių baigiasi santuoka. Dėl to širdies ir rankos siūlymo po atostogų pabaigos tikėtis neverta. Ir nors kurortinis romanas be jokios abejonės atpalaiduoja, neverta dėl jo pamesti galvos: reikia prisiminti elementarias saugumo taisykles.
Taip pat reikia suprasti, kad besišypsantys vietiniai gyventojai, vaikštinėjantys paplūdimiu – tai vadinamieji animatoriai. Tai yra vietiniai gražuoliukai, kurie vilioja poniutes nuo gulėjimo po saule aptirpusiomis smegenimis į artimiausius barus ar viešbučius. Jei planuojate su viena iš tokių vaikščiojančių reklamų išgerti po kokteilį, tai žinokite, kad esate eilinė jo klientė ir vargu ar galite pretenduoti į jo širdį. O r už kokteilius beveik be abejonės teks sumokėti pačiai. Bet už tai jūsų palydovas bus nepriekaištingai atidus ir apibers jus komplimentais.
Tinklalapyje „KM.ru“ rašoma, kad šių animatorių nuoma lutiniams santykiams, pavyzdžiui, Turkijoje yra beveik pramoninio lygio. Rusijos interneto platybėse nesunku atrasti tinklalapių ir forumų, kuriuose patyrusios damos dalijasi savo žiniomis ir aptarinėja vienus ar kitus jų sutiktus animatorius, platina jų nuotraukas, nurodo, kuriuose viešbučiuose jie dirba. Yra netgi animatorių vertinimo balais sistemų ir juodųjų sąrašų.
Europos paplūdimiuose nesunku sutikti ir tikrų žigolo. Taigi jei moteris dar nėra tiek emancipuota, kad mokėtų už meilę paplūdimyje, tai jai derėtų būti atsargiai, nes atostogų pabaigoje pateikta sąskaita gali tiek sugadinti nuotaiką, jog užsimirš visi teigiami įspūdžiai.
O tuo pačiu metu tokiose šalyse, kaip Graikija, Ispanija, Turkija, Kipras ir Egiptas, pasilinksminimus mėgstančios europietiškos išvaizdos mergelės visai gali tikėtis ir dėmesio, už kurį mokėti nereikės. Turkai ir arabai, ypač vyresnio amžiaus, yra didžiuliai šiaurietiškos egzotikos mėgėjai, todėl jie nėra abejingi „natašoms“.
Beje, apie „natašas“. Yra žinoma, kad turkai būtent taip vadina lengvo elgesio slaviškos kilmės merginas. Todėl nuotykių neieškančioms merginoms gidai rekomenduoja šiuo vardu neprisistatinėti, net ir tuomet, kai tai nėra tikras vardas. Jei jūsų vardas skambės kaip „Nata“ arba „Natali“, tai nesveiko dėmesio susilauksite kur kas mažiau.
Ir visgi kurortinių romanų žinovės teigia, kad kur kas įdomiau yra apžavėti ne „visuomet pasiruošusį“ vietinį gražuoliuką ar apsimetėlį animatorių, o laisvą vyrą, kuris, taip pat kaip ir jūs, bando užsimiršti nuo kasdieninių rūpesčių. Tik gaila, kad atostogų trukmė gali ne visai sutapti, bet visais kitais atžvilgiais tai – labai įdomu. Kaip teigia daug žinančios nuotykių ieškotojos, norint atkreipti į save dėmesį, pakanka savo grožybes pridengti „įdomiu“ maudymosi kostiumėliu ir nerūpestingai įsitaisyti po skėčiu bei skaitinėti kokią nors knygą. Be to, patartina neslėpti akių po tamsiais akiniais.
Romantikos ieškančios moterys atostogoms be jau paminėtų šalių neretai pasirenka Karibus. Kuba, kuri ilgą laiką turistams buvo uždara, yra kupina meilių „draugų“. Afrika, priešingai visuomenėje paplitusiai nuomonei, garsėja ne tik baisiais, bet ir visai žavingais „Barmaliejais“. Tiesa, rytų ir vakarų europiečių, ieškančių meilės nuotykių, kelionės tikslai yra gana skirtingi. Pavyzdžiui, britės dažniausiai „naudą ir malonumą derina“... Australijoje. Matyt, šaltosioms ledi iš Anglijos ramybės neduoda pirmųjų pietų pusrutulio kolonistų brutali reputacija – į šį žemyną ankstesniais amžiais buvo tremiami katorgininkai ir šiaip su įstatymu besipykstantys „džentelmenai“.
Beje, vietų, tinkamų kurortiniams romanam, yra ir arčiau. Patyrusios moterys mėgsta Koktebelį, kur vyrai yra jautrūs ir nesavanaudžiai. Tik, deja, Ukrainoje vyrų yra mažiau nei moterų, todėl susirasti laisvą veikėją pavyksta toli gražu ne kiekvienai turistei.
Braižant pasaulio romantiškų nuotykių žemėlapį sociologai sudarė pačių seksualiausių pasaulyje kalbų sąrašą. 54 proc. respondentų mano, kad užsieniečių ausiai maloniausiai skamba italų kalba.
Antroje vietoje yra ispanų kalba, o trečioje – anglų-amerikiečių kalba. Todėl visai rekomenduotina išmokti kažką panašaus į „Usted ha caído siempre en amor a primera vista?“ – „Tu tiki meile iš pirmojo žvilgsnio?“, arba „I don't speak your language – let's just use body language“ – „Aš nemoku tavo kalbos, todėl tiesiog kalbėkime kūno kalba“.
Ir net jei pašnekovas ne iš karto supras tai, ką bandote pasakyti ispaniškai ar angliškai, užsieniečiams visada malonu, kai nauji pažįstami bando kažką pasakyti ne savo kalba. O tai reiškia, kad pirmas žingsnis jau žengtas.
