Visoje Šiaurės Afrikoje ir arabų apgyvendintose teritorijose saldintos arbatos, paskanintos šviežiomis mėtomis, gėrimas yra kasdienis įprotis, o tokio gėrimo pasiūlymas svečiui yra pirmasis svetingumo ženklas, kurį parodys kiekvienas šeimininkas (paprastai arbatos siūloma triskart, o pasiūlymą priimti derėtų du kartus).
Nors arbatinės yra tradicinės Arabijos atspindys, dauguma šių įstaigų Granadoje duris atvėrė per pastaruosius 30 metų. Jų savininkai yra namų besiilgintys imigrantai marokiečiai, kuriems trūko namus primenančių susirinkimo vietų, kur galėtų susitikti su draugais ir atsipalaiduoti po sunkios dienos (be alkoholio). Šiandien šios arbatinės taip pat sutraukia daugybę laikraščius paskaityti ateinančių vietinių gyventojų, ramybės ieškančių turistų ir į vadovėlius pasinėrusių studentų.
Arbatinės – tai ramybės oazės triukšmingame mieste. Šiuolaikinės Šiaurės Afrikos muzikos raminantys būgnų ir gitarų ritmai yra labai tolimi tradiciniam ispaniškam televizijos, kavamalės ir žaidimų automato barškėjimo garsų kokteiliui. Kažkas – galbūt alkoholio nebuvimas, o galbūt subtilūs ornamentai ir baldai – čia ypatingai traukia moteris, kurios mėgaujasi skaitymu vienumoje arba dalinasi gandais ir saldžiais tešlainiais prie tradicinio trikojo stalelio.
Giedrą žiemos popietę žygiuojant Caldereria Vieja gatve išgirsti šaukiant „Salaam Aleikoum“ taip pat tikėtina, kaip ir „Hola“. Pro atviras arbatinės „Al-Andalus“ duris sklinda muzika: arabas dainininkas dainuoja nukąsdamas žodžių pabaigas. Kreida išrašyti meniu siūlo kuskusą su viskuo ir tajines (mėsos, ryžių ir daržovių patiekalas, gamintas tradiciniame moliniame inde su kupolo formos dangčiu).
Beveik visos Granados arbatinės yra susibūrusios Caldereria Vieja ir Caldereria Nueva gatvėse. Jų atidarymo laikai yra labai skirtingi. Kai kurios atsidaro nuo pietų, kitos (dažniau) nuo 3 valandos ar netgi vėliau. Dauguma jų dirba ir gerokai po vidurnakčio.
Arbatinė „Kasbah“, esanti Caldereria Nueva gatvėje, netgi savo darbo laiką nusako poetiškai: „Nuo trečios valandos popiet iki užges paskutinė žvakė“.
„Nazari“, „Pervane“, „Meknes Rahma“, „Dar Ziryab“: tai yra egzotiškai skambantys arbatinių pavadinimai. Nedidelėje „Pervane“ arbatinėje jaukiai pristatyta stalelių dviems, o „Meknes Rahma“ arbatinė yra erdvesnė, joje aplink stalą gali susėsti daugiau žmonių, o aplinka nėra tokia privati.
Nors visos arbatinės tarpusavy šiek tiek skiriasi, dekoracijos jose yra be išimties rytietiškos, ilgi suoleliai būna padengti minkštu aksomu ir pastatyti priešais neaukštus raižytus stalelius.
Ekstravagantiškų lempų skleidžiama šviesa meta šešėlius į perėją po arkomis ir ant sienų reljefų. Arbatos gaminimo procedūra yra tiesiog šventė akims. Nedidelės arbatos stiklinaitės dažnai būna dekoruotos auksu, o raižytas metalinis arbatinukas yra su grakščiai išlenktu snapeliu, kad arbata tiksliau tekėtų. Tradiciškai arbata į stiklinaites pilama iš aukštai, kad susidarytų puta.
Arbatinės siūlo platų pasirinkimą arbatų su žolelėmis, vaisiais ir prieskoniais. Vien meniu skaitymas „Kasbah“ teikia malonumą: šalia egiptietiškos rožių-mėtų-cinamono, našlaičių ir bergamotinio citrinmedžio arbatos puikuojasi tokie pavadinimai, kaip „Paskutinis žvilgsnis į prieplauką“, „Atgaiva dykumoje“...
Norint atsigaivinti labiau juntamai siūloma rinktis iš ilgo „batidos“ sąrašo. Batidos – tai pieno ir vaisių kokteiliai, kurie yra ne tokie šleikščiai saldūs, kaip dauguma įprastinių pieno kokteilių.
Avokadų, bananų ir kokosų arba migdolų, datulių ir medaus kokteiliai – tik su iš daugelio siūlomų „Kasbah“ arbatinėje.
O štai arabiški tešlainiai yra tikrai šleikščiai saldūs, tačiau nedideliais kiekiais – dieviško skonio. Tešlainiai baklava ir khadaifi yra lyg sukurti, kad būtų patiekti kartu su įmantriomis arbatomis ir pieno kokteiliais. O jei išalkote, tai paragaukite „pastelos“ – tai didelis pyragaitis su aštrios vištienos ir kiaušinio įdaru.
Jei pavargsite nuo visų šių mauriškų įspūdžių, tai vakarienę galite pabaigti atsipalaidavę pūsdami narguile (hookah) dūmą. Tai yra tradicinis arabiškas rūkymo aparatas, kuriame esantis tabakas neretai pakvėpinamas mėtomis, rožėmis, obuoliais ar bananais. Vienas hookah rūkymas kainuoja nuo 8 iki 10 eurų, o pypkės dalijimasis yra įprastas ir linksmas užsiėmimas.
Išeinant iš arbatinės patartina būti atsargiam; gali tekti patirti kultūrinį šoką, jei per daug greitai pasinersite atgal į Europą. Todėl stabtelėkite ir pasiderėkite dėl oda dengto šviestuvo, apžiūrėkite šilkinį šalikėlį ir užsukite į Pastelería Nujaila nusipirkti cukrumi glaistytų migdolinių pyragaičių.
Tuomet žingsniuokite atgal į Calle Elvira ir šiuolaikišką europietišką Granados pasaulį. O už kampo lankytojų kantriai lauks žavingosios arbatinės, pasiruošusios sutikti savo svečius paauksuotomis stiklinaitėmis ir saldžia mėtine té marroqui arbata.
