Jamboree
– žodis, kilęs iš Afrikos, ir reiškiantis didelę tarptautinę stovyklą (angl.
jam
– džemas). „Pasaulinis skautų sąskrydis – tarsi uogienės ar marmelado pilnas katilas“, – juokavo Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Živilė Kubilienė.

Tas „džemas“ yra ne kas kita, kaip įvairių tautybių, religijų, rasės, kultūrų žmonės. Prancūzijos, Indijos, Zimbabvės atstovus vienija idėja – būti skautu. Dvylika dienų vykstančiame 21-jame Pasauliniame skautų sąskrydyje, Anglijoje, apie 50 tūkst. dalyvių pasitiks aušrą ir atnaujins savo įžadus.

Maža stovykla virto didele šeima

Skautų judėjimas prasidėjo 1907 m., kai lordas Badden-Powellas subūrė dvidešimties jaunuolių stovyklą Brownsea saloje. Revoliucinės idėjos įkvėpė tūkstančius jaunų žmonių, paskatino įsitraukti ir pažinti naują veiklą.

Užgimęs judėjimas, švenčiantis savo šimtmetį, tvirtai laikosi ant trijų dramblių, skelbiančių šūkį: „Dievui, Tėvynei ir artimui“.

„Žmonės, kurie nuvažiavo į Pasaulinį skautų sąskrydį, tikrai pajaus, ką reiškia būti pasaulio dalimi, parsiveš bendrumo jausmą ir dvasią“, – teigė Lietuvos skautijos tarybos narys Arūnas Kemežys.

Pasak Ž. Kubilienės, Lietuvai atstovaujančios delegacijos nariai pasakojo, jog sąskrydyje be galo daug žmonių ir, matant tiek bendraminčių, apima ypatingas jausmas.

Pagrindiniai skautų judėjimo jubiliejaus minėjimai vyksta Lietuvoje: Kernavėje, Kaune ir Palangoje. Beje, 1933 metais lordas Baden-Powellas lankėsi Palangoje su skautų delegacija.

„Įdomu, jog Palangoje yra skautų slėnis ir lordo Baden-Powello akmuo“, – pasakojo A. Kemežys.

Skaute, būk budrus ir atviras!

Skautaudami žmonės išmoksta neužsidaryti, būti atviresni sau, kitiems ir pasauliui. Lordo Baden-Powello šūkis: „Pasaulį norime palikti šiek tiek gražesnį nei jį radome“ – daug pasako apie pagrindinius skautų judėjimo tikslus.

„Skautas yra taikos žvalgas, stebintis pasaulį“, – teigia A. Kemežys.

Pagrindinė skautavimo idėja – ugdyti konstruktyvų visuomenės narį. Žmogui svarbu suprasti, kad jis pats yra likimo kalvis ir gali padėti kitiems atrasti savo kelią.

Nesuklyskite, skautai nėra popamokinė veikla, drožinėjimo ar piešimo būrelis. Tai jau - gyvenimo būdas. Organizacija ugdo ir formuoja asmenybę.

„Pavyzdžiui, vaikai išmoksta istorinių faktų apie skautus, mokosi būti drauge, pažinti save per gamtą, per kitus žmones, įgyja socialinių įgūdžių“, – pasakojo Ž. Kubilienė.

Anot A. Kemežio, dažnai skautai įsivaizduojami kaip organizacija, kurios nariai miške bėgioja su šortais. „Aišku, mes tai irgi darome: rengiame stovyklas, kūrename laužus, leidžiamės į žygius. Vis dėlto prisidedame ir prie jaunimo politikos formavimo“, – pasakojo pašnekovas.

Skautai yra nepriklausoma organizacija, atsiribojanti nuo politinės krypties ar partijų. „Mes nuolatos judame, ateina jauni žmonės, todėl ir vadinamės skautų judėjimu. Tradicijos, vertybės lieka tos pačios tik keičiasi jų pateikimas“, – pabrėžė A. Kemežys.

Laikykitės: ateina naujoji karta

„Atsikūrus Lietuvos nepriklausomybei, jau užaugo viena skautų karta. Dabar bręsta nauji žmonės“, – džiaugėsi Lietuvos skautijos tarybos narys. Dažniausiai vaikai, norintys tapti skautais yra paskatinami ne tik tėvų, bet ir bendraamžių ar bendraminčių.

Net ir mažiausias skautas turi savo pareigas, kad galėtų save suvokti ir kaip individą, ir kaip komandos narį. Pasak Lietuvos skautijos Tarybos nario, skautu tapęs vaikas atsiveda savo brolį, pusbrolį, draugą ir draugų draugus.

„Deja, ne visus galime priimti. Norinčių įsitraukti į veiklą netrūksta, tačiau stinga vadovų“, – apgailestavo pašnekovas.

Vis dėlto skautavimas yra tarsi virusas, kuriuo geras skautas užkrečia aplinkinius. „Tau nebūtina itin aktyviai dalyvauti, gali prisijungti prie renginio, atvesti naujų žmonių, išsikepti dešrelių“, – pasakojo Ž. Kubilienė.

Pašnekovei paantrino A. Kemežys: „Puikus pavyzdys – Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, niekad neišsižadantis skautavimo ir globojantis skautų judėjimą “.

Pasaulyje yra daug garsių žmonių, kurie priklausė skautų organizacijai: Anglijos karalienė Elžbieta II, Billas Clintonas astronautas Neilas Amstrongas ir kiti. Beje, kaip minėjo Lietuvos skautijos Tarybos narys, N. Amstrongas, pirmasis žmogus išsilaipinęs mėnulyje, kišenėje turėjo skautišką ženklą.

Istorija ir nepavykę bandymai „klonuoti“ skautus

Lietuvos skautija šiuo metu vienija per 2500 skautų visuose Lietuvos regionuose, o norinčiųjų prisijungti vis daugėja. Lietuvoje skautų vienetas buvo įkurtas 1918 m. ir jaunimas itin aktyviai įsitraukė į veiklą.

Pasak vyriausios skautininkės, nuo 1930 m. skautų organizacija pavadinama Lietuvos skautų sąjunga, jos rėmėju tampa Antanas Smetona, suteikęs sąjungai politinį atspalvį. „Tarpukariu skautų buvo per 30 tūkst.“, – pabrėžė A. Kemežys.

SSRS armijai 1940 m. okupavus Lietuvą, skautų veikla buvo uždrausta. Atsiranda bandymai kopijuoti skautus.

„Pionierių judėjimas Dievą pakeitė kitu Dievu, tėvynė tapo didžiąją ir įsigalėjo komunistinis judėjimas. Tai buvo visiškai tas pats modelis, bet itin sutirštintos spalvos, – ironiškai pasakojo Lietuvos skautų Tarybos narys. - Taip pat ir jaunimo organizacija – Hitlerjungendas, šiuo atveju iš nuostatų buvo išimti tam tikri punktai, kurie nepatiko fašistinei valdžiai“.

Vėliau kartu su Sąjūdžiu atgimė ir Lietuvos skautai, kurie 1996 m. susivienijo „Vienybės“ suvažiavime Kaune ir įtvirtino save kaip organizaciją.

Taip pat 1997 m. Lietuvos skautija tapo Pasaulinio skautų judėjimo organizacijos (World Organization of the Scout Movement) nacionaline nare.