Specialistų teigimu, šiam variantui reikėtų milžiniškų investicijų, mat Nemune tektų statyti patvankas. Be to, krovininiai laivai plauktų per miesto centrą.
Kol politikai ginčijosi, verslininkai nustojo plukdyti krovinius į Kauną. Pernai iš Klaipėdos buvo atplukdyta nemažai statybinių medžiagų, o šiemet krovininiai laivai jau neatplaukia.
Verslininkai pasakojo, kad senojoje krovinių prieplaukoje Žemojoje Fredoje dėl techninių kliūčių krovos darbai užtrukdavo net kelias paras. Dėl to būdavo patiriama nemažų nuostolių.
Nori statyti namus
Senąjį uostą Žemojoje Fredoje įsigiję verslininkai dar prieš kelerius metus patvirtino, kad čia krovos verslo neketina vystyti. Jie pristatė būsimojo gyvenamojo ir komercinio kvartalo viziją. Gyvenamieji namai ir biurai turėtų iškilti 10 hektarų uosto teritorijos plote.
„Mūsų planai nepasikeitė. Rengiame detalųjį planą. Savo veiksmus esame priversti derinti su savivaldybe, nes rengiama O. ir H. Minkovskių gatvės rekonstrukcija. Manau, kad naujojo kvartalo statyba galėtų prasidėti 2009-aisiais“, – teigė uosto Žemojoje Fredoje savininkų atstovas Robertas Jocius.
Šiuo metu uosto teritorija Žemojoje Fredoje stūkso apleista. „Kranais tik iškraunami traukiniais atvežti kroviniai“, – sakė R.Jocius.
Neoficialiai kalbama, kad buvusią uosto teritoriją įsigiję verslininkai ieško investuotojo, kuriam viską norėtų parduoti. Kol kas neva nesutariama dėl kainos.
Statys laikiną prieplauką
Valstybinės įmonės „Vidaus vandens kelių direkcija“ generalinis direktorius Gintautas Labanauskas replikavo: „Jeigu ne užtrukę politikų ginčai, naujas krovinių uostas Marvelėje jau galėjo būti pradėtas statyti.“
Kol kas pradėtos tik 20 hektarų teritorijos Marvelėje Bendrojo plano keitimo procedūros. „Norime tikėti, kad reikalai į priekį judės greitai ir statybos Marvelėje prasidės kitų metų pabaigoje, tačiau jau rengiame ir atsarginį variantą. Mūsų žiemos uosto teritorijoje Vilijampolėje žadame įrengti laikiną krovinių prieplauką. Joje galėtume iškrauti maždaug 100 tūkstančių tonų krovinių. Tai būtų tik laikinas sprendimas, nes žinome artimiausius verslininkų poreikius - maždaug 600 tūkstančių tonų“, – sakė G.Labanauskas.
Valstybinės įmonės vadovas neatskleidė, kiek teks investuoti į naująjį uostą, esą apie konkrečius skaičius dar anksti kalbėti. Iki šiol viešai buvo minėta, kad tokio objekto statyba kainuos apie 20 milijonų litų.
Žemė bus grąžinta
Petrašiūnų uosto viziją netoli Kauno HE valstybinės įmonės vadovas vadino utopija. „Didžiausia blogybe vadinčiau ne tai, kad buvusi miesto valdžia nusprendė krovinių uostą iškelti iš miesto centro. Žemojoje Fredoje uostą buvo galima rekonstruoti investuojant mažiausiai pinigų. Tačiau tuomet teigta, kad kroviniai Kauno centre nepageidaujami. Nepaisant to, iš pradžių pasirinktas utopinis Petrašiūnų variantas. Uostą siūlyta įkurti šalia ornitologinio draustinio. Be to, kroviniai būtų plukdomi per miestą. Nesuprantama, kodėl iškart nebuvo pasirinktas Marvelės variantas. Tai tiesiog buvo kelių populistų žaidimas“, – tvirtino G.Labanauskas.
Naujoji miesto valdžia naujo uosto Petrašiūnuose vizijos atsisakė. Vienas pirmųjų politinių sprendimų - šioje teritorijoje leisti atkurti nuosavybės teises.
„Praėjusią kadenciją buvo deklaruojama, kad Petrašiūnuose žemė reikalinga uostui ir savininkams ji natūra nebus grąžinta. Viename pirmųjų miesto tarybos kolegijos posėdžių šioje teritorijoje rekomenduota atkurti nuosavybės teises“, – aiškino Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis.
Kauno krovinių uosto istorija
1970 metais Žemojoje Fredoje pastatytas krovinių uostas. Per sezoną jame buvo galima priimti iki 1,5 milijono tonų krovinių. Uostas buvo pritaikytas „upė-jūra“ tipo laivams.
1995 metais įkurta bendrovė „Nemuno laivininkystė“, krovinių uostas tapo privačia nuosavybe.
Nuo 1996 metų Nemunu plukdomų krovinių skaičius pradėjo mažėti ir galiausiai uosto veikla realiai buvo sustabdyta.
2004 metais pasikeitė uosto savininkai. Naujieji šeimininkai pradėjo kurti Žemosios Fredos gyvenamojo ir komercinio kvartalo viziją. Ji buvo pristatyta tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje Kanuose.
2004 metais Kauno valdžia nusprendė, kad naujasis uostas turėtų būti statomas Petrašiūnuose.
2006 metais valstybinė įmonė „Vidaus vandens kelių direkcija“ pristatė galimybių studiją, kurioje įvardyta, kad tinkamiausia vieta uostui - Marvelė.
2007 metais į apleistą Žemosios Fredos uostą neatplukdytas nė vienas krovinys. Kauno miesto taryba pritarė, kad naujasis uostas būtų statomas Marvelėje.
