"Tie medaliai kitokie, bet skirti Lietuvai. Jie - Lietuvos nuosavybė", - savo kalboje pažymėjo KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas.
"Ir sovietiniais laikais kovodami dėl medalių jautėmės lyg būtume savo mažos tautos atstovai", - kalbėjo 81-erių metų K. Petkevičius. Jis palinkėjo šių dienų olimpiečiams siekti medalių ne dėl premijų, o dėl Lietuvos.
Nuo Helsinkio Lietuvos sportininkai iškovojo net 104 olimpinius medalius - 29 aukso, 21 sidabro ir 54 bronzos. Dukart olimpiniais čempionais yra tapę krepšininkė Angelė Rupšienė, rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė, dviratininkas Gintautas Umaras ir disko metikas Virgilijus Alekna.
"Nepaprastai sunku olimpinėse žaidynėse iškovoti medalį, o juk dar reikia ir patekti į olimpines žaidynes. Tad iškovotais medaliais ypatingai turime džiaugtis", - pabrėžė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas.
Renginyje dalyvavusiems K. Petkevičiui, S. Stonkui, A. Rupšienei ir G. Umarui buvo įteikti žali Lietuvos olimpinės rinktinės marškinėliai. Šiems buvusiems sportininkams bei treneriams Algimantui Gedminui, Narsučiui Dumbauskui ir Gintautui Stasiulevičiui įteiktos atminimo dovanos - plaketės.
1932 metų liepos 15 dieną įsigaliojęs Kūno kultūros įstatymas buvo bazinis aktas, kurio pagrindu vėliau buvo priimti kiti sportą reguliuojantys dokumentai. Pirmajame Kūno kultūros įstatyme buvo nustatyta valstybinė sporto organizavimo sistema - įkurti Kūno kultūros rūmai, buvę švietimo ministro žinioje.