Nepalankūs net tradiciniams krikščionims
Apie 84 proc. respondentų nurodė, kad teisė viešai skelbti savo pažiūras per spaudą, radiją, televiziją turėtų būti garantuota tradiciniams krikščionims (Romos katalikams, ortodoksams, protestantams), rašoma pirmadienį išplatintame pranešime.
Tik 45 proc. tokią teisę pripažino ateistams, netikintiems ir laisvamaniams (sudarantiems 9,5 proc. visuomenės), 40 proc. – pagonims ir naujiesiems pagonims.
Apie 37 proc. apklaustųjų pritarė, kad ši teisė būtų garantuojama dvasinio savęs tobulinimo grupių („Gyvenimo menas“, „Parapsichologijos akademija“, „Scientologijos bažnyčia“, „Transcendentinė meditacija“) nariams, 29 proc. – Rytų religijų atstovams, 26 proc. – gamtos jėgų garbintojams (okulto grupėms, raganoms, Anastazijos pasekėjams ir kt.).
Tyrimas parodė, jog krikščioniškos doktrinos požiūriu žymiai artimesnių katalikų ir ypač protestantų mokymui naujųjų krikščionių grupių, kaip „Naujoji karta“, sekmininkai, „Tikėjimo žodis“ ir kt., narių teisei viešai skelbti savo pažiūras pritarė tik vos daugiau kaip ketvirtadalis apklausos dalyvių (27 proc.), panašiai kaip ir musulmonų – 25 proc.
Tačiau 5,2 proc. respondentų tradiciniams krikščionims nepripažino net teisės turėti savo puslapius internete, 6 proc. – šių asmenų teisės dirbti mokytojais, 6,2 proc. – teisės įsivaikinti beglobius vaikus, net 9,8 proc. – teisės užimti svarbias pareigas valstybės tarnyboje ar būti Seimo nariais. Kaimo gyventojai ir moterys taip galvoja dažniau nei miestiečiai ir vyrai. Beveik pusė šių respondentų nurodė patys save laikantys tradicinių krikščioniškų bažnyčių nariais.
Tačiau nepalankiausiai Lietuvoje vertinami kitų religijų ar įsitikinimų asmenys. Absoliučiai stipriausią neigiamą nusistatymą tyrėjai, kaip ir buvo tikėtasi, užfiksavo satanistų atžvilgiu – apie 90 proc. respondentų pasisakė prieš arba suabejojo šių asmenų teise į žodžio laisvę. Tokį priešiškumą, spėjama, nulėmė satanizmo ne kaip religijos ar pasaulėžiūros, bet kaip asocialaus reiškinio traktavimas.
Maždaug pusei Lietuvos gyventojų būdingas stiprus neigiamas nusistatymas islamo bei krikščioniškos kilmės naujųjų religinių judėjimų atžvilgiu. Toliau rikiuojasi gamtos jėgų garbintojai, naujieji krikščionys, rytietiškos kilmės religinės grupės, savęs tobulinimo judėjimai, pagonys, ateistai.
Dauguma visuomenės – ksenofobiška religijos srityje
Per apklausą paaiškėjo, kad 5-6 proc. Lietuvos gyventojų pasižymi stipriomis neigiamomis nuostatomis bet kurios religijos ar pasaulėžiūrinių įsitikinimų žmonių atžvilgiu ir, tikėtina, esant progai diskriminuotų juos šiuo pagrindu. 30-50 proc. Lietuvos gyventojų neigiamai nusistatę bent vienos kitokios, ne savo pačių išpažįstamos religijos atstovų atžvilgiu.
„Daugeliu atvejų šį reiškinį galima įvardinti kaip priešiškumą ir polinkį diskriminuoti visų kitokių religijų bei įsitikinimų išpažinėjus, nepripažįstant jiems įprastinių pilietinių teisių (žodžio laisvės, teisės į darbą, teisės būti renkamiems į Seimą ir kt.)”, - teigiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime.
Atsakant į tyrimo klausimą, ar Lietuvoje dominuojanti religinė dauguma nevaržo religinių mažumų tikėjimo laisvės, galima konstatuoti, kad išties visuomenės dauguma yra ksenofobiška religijos bei įsitikinimų srityje. Tačiau tyrimas kartu atskleidė ir visuomenės daugumos polinkį diskriminuoti savo tikėjimo, taip pat kaip ir kitų tikėjimų ar įsitikinimų asmenis. Tai esą leidžia daryti išvadą, kad apskritai viešai deklaruota religija bei įsitikinimai mūsų šalyje gali tapti netolerancijos ir diskriminacijos pagrindu.
Apklausos rezultatus žadama panaudoti moksliniame tyrime „Diskriminacija dėl religijų ir įsitikinimų", kuris atliekamas pagal nacionalinę 2007-ųjų – Lygių galimybių visiems metų strategiją. Tyrimą atlieka Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras.
Tradicinėmis laikomos devynios religinės bendruomenės
Konstitucija pripažįsta minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę: „Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo”.
1995 metais priimtas Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas tradicinėmis pripažįstamos devynios Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančios religinės bendruomenės ir bendrijos: lotynų apeigų (Romos) katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
Netradicinės religinės bendruomenės gali siekti ir, Seimo sprendimu, gauti valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos statusą, jeigu sudaro Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį, yra palaikomos visuomenės, o jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.
2001 metų visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, didžioji mūsų šalies gyventojų dalis save priskiria tradicinėms krikščioniškoms bendrijoms – 79 proc. Romos katalikų bažnyčiai, 5 proc. – ortodoksų ir ortodoksų sentikių, apie 1 proc. – protestantų.
Pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo 6 skundus dėl religijos ir įsitikinimų, arba tris kartus daugiau, nei 2005 metais.