Konfliktas suveda kartu tuos, kurie buvo skyrium ir paverčia abejingus žmones neabejingais.
Pažiūrėkite patys. Štai jūs einate miesto gatve. Ar jums rūpi praeiviai? Ne. Ar jūs tyčia užtveriate jiems kelią? Irgi ne. Atvirkščiai, jūs stengiatės išvengti susidūrimo, tiesa? Ir ką gi jūs jaučiate šiems praeiviams? Nieko....
O štai audringas pokalbis su vyru. Jis priekaištauja jums, kad jūs neišplovėte indų. O jūs įnirtingai gindamasi atšaunate, kad jis pats neskalbia savo kojinių. Ar galima sakyti, kad jūs darote tai būdama abejinga? Jokiu būdu! Jūsų krūtinėje deganti ugnis ir pikti žodžiai, pasiekiantys liežuvį anksčiau už mintis, aiškiai liudija - jūs neabejinga! Neabejinga nei sau (nes užgauta jūsų savimeilė), nei vyrui (nes jis visiškai jūsų nesupranta ), nei kojinėms (nes jums rūpi švara ir tvarka).
O ką jūs pasakytumėte apie vyrą, jei vietoj įprastinio priekaišto, pamačius neišplautus indus, jūs neišgirstumėte iš jo nieko? Tiesiog jis tyliai praeitų pro juos ir eitų miegoti... Ką?!! Jūs kaip mat suprastumėt, kad kažkas ne taip. Jis tapo abejingas indams, o vadinasi - ir jums! Gal jis įsimylėjo kitą? Gal mirė jo motina? Gal atsitiko kažkas, palyginus su kuo indai ir jūsų asmenybė tiesiog nublanko? O gal prasidėjo karas? Matote, konflikto nebuvimas sukelia jums didesnių problemų, nei įprastinis konfliktas.
Taip yra todėl, kad konfliktas iš tiesų suveda žmones kartu, ir jei jiems iki tol buvo abejingos apatijos būsena, tai dabar jie apimti ugningo ginčo. Energetiškai pora pakėlė savo „temperatūrą”. O tai reiškia - gyvybingumas padidėjo.
Jūs galite paprieštarauti, kad nuolatiniai stresai, neišspręstos problemos ardo sveikatą ir “tampo nervus”. Tačiau jūs turite omenyje kitą, visiškai teisingą faktą. Įsiskaitykite į kiekvieną žodį:
Iš tiesų neigiamas stresas-distresas arba stiprus, netikėtas įvykis, o kartais ilgalaikis, viršijantis organizmo prisitaikymo jėgas ir vertinamas neigiamai, kenkia sveikatai , jei jį lydi bejėgiškumo ir beviltiškumo būsena.
O kas gi yra konfliktas tarp žmonių?
Tai ne netikėtas, o įprastinis skirtingų nuomonių ir pozicijų susidūrimas. Tai reiškia, kad jis neviršija žmogaus prisitaikymo ribų. Abi pusės žino, dėl ko vienas kitą „ėda”.
Konfliktas tarp sutuoktinių gali būti vertinamas ne tik neigiamai, bet ir teigiamai: „Gerai mes vakar „pasiėdėme, tiesa?”
Jo nelydi beviltiškumo būsena – abi pusės bando įtikinti vienas kitą, vadinasi, vilčių turi. Jei neturėtų - trenktų durimis ir nutiltų.
Jo nelydi bejėgiškumo būsena - užverda kraujas, jėgų tik padaugėja. Taigi konfliktas visiškai nepanašus į stresą.
Tiesa, jei konfliktai šeimoje yra itin reti, jie gali tapti stresu mažiems vaikams. Ir tik todėl ir tuomet, kai vaikas nelaukia jų, vertina išskirtinai neigiamai, yra bejėgis juos pakeisti ir neturi vilčių sustabdyti tėvelį ir mamytę.
Tačiau patiems sutuoktiniams konfliktas yra pakankamai stiprus energetizatorius, dėl ko dalis konfliktų ir baigiasi lytiniais santykiais. Pamenate, nuo ko prasidėjo rusų komedijos „Likimo ironija” herojų pažintis? Nuo konflikto tarp blaivėjančio Ženios ir Nadeždos. Ir kuo viskas baigėsi? Intymiu šokiu su abipusiu prisipažinimu: „O jūs man iš pradžių taip nepatikote...”.
Reikalas ne tame, kad mes nekonfliktuotumėm, o tame, kad mes judėtumėm konflikto metu į priekį. Ir kad pakeliui turėtumėme:
lankstumo ir mokėjimo pralošti;
humoro jausmo ir savikritikos;
laiko ir noro tęsti santykius, o ne tik trenkti durimis;
intereso bendriems santykiams ir bendram gyvenimui;
intereso gyvenimui apskritai.
Ir tuomet konfliktu gyvenimas nesibaigs. Konfliktas taps neišvengiama vystymosi grandinės dalimi, kurios pradžioje yra baimė ir nežinomybė („mes atskirti”) , o gale- meilė (“mes vienybė”). Štai ką reiškė šis lotyniškas žodis “conflictus”.
