Didžiausi labai sausos ir smėlingos žemės plotai plyti Pietryčių Lietuvoje. Gražūs pušynai ir tyras oras vilioja žmones statytis namus arba bent vasarnamius. Bet kai norisi prie namo pasisodinti gėlių, medelių ar krūmų, tuojau kyla rūpesčių.
Visada verta įmaišyti kuo daugiau derlingos žemės. Pridėjus durpių ar durpingo juodžemio, padėtis tik šiek tiek pasitaiso. Dirva tampa humusingesnė, bet ne drėgnesnė. Durpių ir smėlio mišinys labai greitai išdžiūsta, ir iš pradžių vanduo tiesiog nesusigeria. Labiau verta pridėti molio, komposto ir sapropelio. Tada drėgmė išsilaiko šiek tiek ilgiau. Kuo daugiau įmaišysite derlingos žemės, tuo geriau augs augalai.
Taupyti drėgmę padeda mulčio sluoksnis. Tinkamiausias – smulkinta medžių žievė arba medienos drožlės. Jas paskleiskite bent 5 cm storio sluoksniu. Apačioje esanti dirva labai nebeįkais, išgarins mažiau drėgmės, todėl laistant vandens lašeliai nebenuriedės į šalis.
Kokie medžiai ir krūmai augs smėlyje?
Nors ir labai saulė išdžiovina žemę, gilumoje ji išlieka drėgna. O dar žemiau ją gali drėkinti gruntiniai vandenys. Taigi kuo giliau įsiskverbs augalo šaknys, tuo daugiau gaus drėgmės. Net ir smėlio kopose kai kas įsikuria.
Iš medžių nepakeičiamos yra pušelės. Ir nebūtinai miškinės pušys. Tinka ir krūmais augančios dekoratyvios kalninės pušies formos.
Labai ištvermingi ir kadagiai. Galima auginti paprastojo kadagio įvairias dekoratyvines formas. Dar didesnė kitų introdukuotų rūšių įvairovė. Jau vien iš koloniškų, siauresnių ir plačių krūmiškų bei besidriekiančių formų galima sudaryti įspūdingus derinius.
Labai gilios svarainių šaknys. Nors šie vaiskrūmiai dažniausiai auginami soduose, jais galima sutvirtinti šlaitus. Pavasarį pasidžiaugsite ryškiais žiedais, o rudenį sulauksite vaisių. Tik, žinoma, ne tokių sultingų ir didelių, kaip augindami geroje žemėje.
Nereiklūs augalai yra gudobelės. Jų šaknys įsiskverbia giliai į dirvą, todėl gali ištverti sausras.
Daugiametės gėlės tegul žydi pakaitomis
Smėlingoje žemėje gali augti pakankamai daug daugiamečių gėlių. Alpinariume, įrengtame sausoje atšlaitėje, sodinkite įvairiausias šilokų ir šilropių rūšis. Tai vieni atspariausių sausroms augalų. Tarp jų gali plisti paprastojo čiobrelio, pūkuotosios glažutės ir kaukazinio vaistučio kilimėliai. Jie dera prie akmenų ir didesnių gėlių.
Ryškiais dideliais žiedais sužydės rytinės aguonos. Peržydėjusios, jos greitai nudžiūva ir pranyksta iki kitų metų. O geltonos spalvos nepritrūks, jei auginsite uolinius laibenius ir geltonuosius bobramunius.
Gražūs ir nedideli augalėliai – pajūrinė gvaizdė, katpėdėlė, kraujažolė, žydrasis gvazdikas. Jie nepakenčia didesnių ir sparčiai plintančių kaimynų.
Trūkumai virsta privalumais
Ne slėpkite, o išryškinkite skurdžią augaliją. Pabrėžkite jos retą išdėstymą. Šiam tikslui ypač tinka smulkūs akmenys ir skalda. Tarpus tarp augalų išberkite šviesia skalda, ir vaizdas iškart pasikeis.
Daugelį derinių siūlo gamta. Pasižiūrėkite į sausą pamiškę: žalios kadagių kolonos, o ant žemės – violetiniai čiobrelių ir geltoni aitriųjų šilokų kilimai. O kad jie pavirstų tikru gėlynu, užtenka išvingiuoti skaldos takelį ir padėti kelis akmenis.
Sausrai ir kaitrai priešingos šaltos spalvos, todėl sukurkite ištvermingų melsvų ir mėlynų augalų gėlyną. Tarp mėlynlapių poavižių kerų palikite apie 0,5 m tarpus. Prie jų priderinkite levandų arba vaistinių šalavijų krūmelius. Aplink maždaug 0,5 m2 ploteliais sodinkite daugiametes gėles: varpotąją veroniką, tankiažiedį katilėlį, didžiažiedę juodgalvę, o tarpuose – po kelis melsvojo eraičino kerelius.
Pasiilgote švelnumo – pasisodinkite daug rausvais žiedeliais žydinčių šliaužiojančiųjų gubojų ir vilnotųjų notrų.
