Tai moko tik daugiau prievartos – dalyko, kurio mūsų visuomenė taip stengiasi vengti. Taip pat tyrimas parodo, kad vaikai, kurie buvo baudžiami fiziškai, yra labiau linkę nepasitikėti savimi, dažniau serga depresija, o užaugę gauna prastesnį atlyginimą, rašo www.positiveparenting.com. Tai ką rinktis vietoj fizinės bausmės?

1. Nusiraminkite

Visų pirma, jei jaučiatės įpykęs ir nebesuvaldote noro ranka suduoti vaikui, tai, jei galite, aplenkite šią situaciją - apsiraminkite, nurimkite. Per šį nusiraminimo laiką neretai atrasite alternatyvą ar problemos sprendimo būdą.

Kartais tėvai nesusivaldo dėl to, kad jie patys patiria daug streso. Pervirė vakarienė, vaikai pešasi tarpusavyje, skamba telefonas, o mažylis numeta pupų skardinę ir jūs nebetenkate savitvardos. Jei negalite atsitraukti nuo šios situacijos, tai bent dvasiškai nuo jos atsiribokite ir mintyse suskaičiuokite iki dešimties.

2. Suteikite laiko sau

Tėvai yra dažniau linkę trinktelėti vaikui per užpakalį, jei jie visai negali skirti laiko sau ir jaučiasi išsekę bei skuba. Todėl tėvams svarbu šiek tiek laiko skirti sau – mankštai, skaitymui, pasivaikščiojimui ar maldai.

3. Būkite geri, bet griežti

Kita erzinanti situacija, kuomet tėvai linkę suduoti vaikui – tai kuomet atžala niekaip neklauso jūsų nuolat kartojamam reikalavimui gerai elgtis. Galų gale suduodate vaikui per užpakalį, kad jis nustotų elgtis blogai. Kitas sprendimas tokioje situacijoje – nusileisti iki vaiko lygio ir trumpa, bet griežta fraze paaiškinkite, ką norite, kad jis padarytų. Pavyzdžiui, „Noriu, kad žaistum tyliau“.

4. Suteikite pasirinkimą

Leisti vaikui pasirinkti yra efektyvi alternatyva fizinei bausmei. Jei vaikas žaidžia su maistu prie stalo, paklauskite, ar jis norėtų nustoti žaisti su maistu arba pasitraukti nuo stalo. Jei vaikas nenustoja žaisti su maistu, švelniai, bet griežtai palydėkite vaiką nuo stalo. Tuomet pasakykite jam, kad prie stalo galės grįžti tuomet, kai bus pasiruošęs pavalgyti nežaisdamas su maistu.

5. Laikykitės logiško priežasties ir pasekmės ryšio

Pasekmės, kurios yra logiškai susijusios su elgesiu, padeda vaikus mokyti atsakomybės. Pavyzdžiui, vaikas išdaužia kaimyno langą, o jūs jį baudžiate fizine bausme. Ką iš to vaikas išmoksta? Galbūt jis išmoks niekada to nebedaryti, bet taip pat tikėtina, kad kitą kartą jis slėps klaidas, suvers kaltę kitam ar tiesiog stengsis neįkliūti, kad diržu nekliūtų.

Jis gali nuspręsti, kad yra blogas arba pykti ir keršyti tėvams, kurie jį baudė. Kai baudžiate vaiką, jis gali pradėti gerai elgtis dėl to, kad bijo būti vėl mušamas. Tačiau ar norite, kad jūsų vaikas gerai elgtųsi iš baimės, ar iš pagarbos jums?

Palyginkite tai su situacija, kuomet vaikas sudaužo kaimyno langą, o vienas iš tėvų švelniu, bet griežtu tonu jam sako: „Žinau, kad sudaužei kaimyno langą. Kaip žadi atlyginti žalą?“. Vaikas nusprendžia už kaltę kelis kartus nupjauti kaimyno veją ar nuplauti automobilį, kad atidirbtų už sudaužytą langą. Ko vaikas išmoksta tokioje situacijoje?

Kad klaidos yra neišvengiama gyvenimo dalis ir svarbu yra ne tai, kad jis padarė klaidą, o tai, kad ėmėsi atsakomybės savo kaltei išpirkti. Dėmesys sutelkiamas ne į klaidą, o į atsakomybę už ją. Vaikas nejaučia pykčio tėvams, nenori jiems keršyti. Ir svarbiausia – nenukenčia vaiko pasitikėjimas savimi.

6. Leiskite vaikui išpirkti kaltę

Kai vaikai nesilaiko susitarimų, tėvai yra linkę juos bausti. Alternatyva yra suteikti vaikui galimybę išpirkti kaltę. Pavyzdžiui, keli berniukai nakvojo Juozo namuose. Jo tėvas pareikalavo, kad jie neitų iš namų po vidurnakčio. Berniukai nesilaikė šio sutarimo. Tėtis supyko ir juos nubaudė pasakydamas, kad jie Juozo namuose nebegalės nakvoti du mėnesius. Juozas ir jo draugai dėl tokios bausmės supyko, paniuro ir tapo neklusniais.

Tėvas susiprato, ką padarė. Jis atsiprašė už tokią bausmę ir paaiškino, koks išduotas jautėsi bei aptarė, kaip svaru yra laikytis žodžio. Tuomet jis paprašė berniukų, kad šie kompensuotų savo kaltę. Jie nusprendė supjauti kieme buvusias malkas. Berniukus pasiūlytas projektas sujaudino ir suteikė entuziazmo, o vėliau berniukai visada laikėsi žodžio, kai nakvojo pas Juozą.

7. Atsitraukite nuo konflikto

Vaikai, kurie akiplėšiškai atsikalbinėja prieš tėvus, gali išprovokuoti fizinę bausmę. Tokioje situacijoje geriausia būtų nedelsiant atsitraukti iš tokios situacijos. Nepalikite kambario įpykę ar nugalėti. Ramiai pasakykite: „Kai norėsi pasikalbėti pagarbesniu tonu, lauksiu kitame kambaryje“.

8. Imkitės švelnių, bet griežtų veiksmų

Vietoj trinktelėjimo per vaiko ranką ar užpakaliuką, kai šis bando paliesti ką nors, ko nereikėtų, geriau švelniai, bet tvirtai paimkite vaiką ir perneškite į kitą kambarį. Pasiūlykite žaislą ar kitą daiktą, kuris atitrauktų vaiko dėmesį ir pasakykite: „Galėsi pabandyti vėliau“. Jei vaikas užsispyręs, jį į kitą kambarį gali tekti pernešti kelis kartus.

9. Informuokite vaiką iš anksto

Vaiko isterija gali nesunkiai išvesti tėvus iš kantrybės. Vaikai dažnai pradeda isterikuoti, kai kokioje nors situacijoje jaučiasi neinformuoti ar bejėgiai. Vietoj to, kad praneštumėte vaikui, jog tučtuojau reikia išvažiuoti iš draugų namų, apie išvykimą praneškite prieš penkias minutes. Tai suteiks vaikui galimybę pabaigti tai, ką jis pradėjęs.

Agresija – akivaizdus būdas skleisti prievartą visuomenėje. Subtilesnė agresijos forma yra vaiko fizinė bausmė, nes tai kenkia vaiko savigarbai, slopina jo entuziazmą ir skatina jį maištauti bei neklausyti. Akimirką pasvarstykite šeimos, kuri žino, kaip užsitikrinti vaiko bendradarbiavimą, išradingai ir be prievartos sprendžia kilusias problemas, viziją. Alternatyvos yra beribės, o rezultatas yra ramesni tėvai, kurie jaučia daugiau savo vaikų paramos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją