Kai pasiėmiau savo paklodę (kuri šiuose kraštuose atstoja ir rankšluostį) bei nuogai išsirengiau didelėje viešoje patalpoje, nuėjau tiesiai į parilką (sauną). Žodis „karšta“ nė iš tolo nenusako temperatūrų, kurias jie sugeba pasiekti. Pradėjo rasoti mano gomurys ir degti plaučiai. Bandžiau atsisėsti ant vieno iš žemesniųjų kedrinių suoliukų, bet tai baigėsi sėdmenų nudeginimu.
Po kokių ilgų trijų sekundžių pirtyje nušliaužiau prie durų, bet jas buvo užrėmęs didžiulis, lokį primenantis vyriškis, kuris sumurmėjo: „Ne mažiau penkių minučių“. Vienas geranoriškai nusiteikęs pilietis paklausė, ar norėčiau, kad būtų šilčiau. Tikriausiai dėl kažkokių kultūrų skirtumų į aktyvų mano galvos purtymą buvo sureaguota užpilant didžiulį samtį vandens ant krosnies, dėl ko į veidą tvoskė viską lydanti kaitros banga.
Rusams patinka pirtyje plakti vienam kitą beržinėmis vantomis. Aš pamaniau, kad beržinės vantos yra įskaitytos į naudojimosi pirtimi mokestį. Bet taip nebuvo.
Paprastai vantos parduodamos atskirai, prie įėjimo į pirtį, ir, priklausomai nuo lapų šviežumo, jas gali reikėti išmirkyti iki tinkamos temperatūros pašildytame vandenyje, kad būtų pasiektos geriausios nugaros vanojimo savybės. Reikia pasakyti, kad jei netyčia pavogsite kurio nors kito žmogaus iš anksto išmirkytą vantą, tai atmosferoje pradės tvyroti šiokia tokia įtampa.
Vienintelis dalykas blogesnis (arba, priklausomai nuo jūsų asmeninių polinkių, geresnis) už vanojimąsi Kalėdų eglute – tai kai ta pačia eglute jus vanoja kas nors kitas. Nuo paties pirmojo lengvo šakelių prisilietimo prie mano sėdmenų, pasijutau lyg įbaugintas elnias, sustingęs automobilio lempų šviesoje ir nesugebantis pajudėti.
Vėliau sužinojau, kad šie lengvi prisilietimai – tai būdas vienodai paskirstyti šilumą po kūną. Nepaisant ankstesnių mano klaidų, vietiniai iš esmės buvo mandagūs ir rodė man, kaip geriausia mėgautis pirtimi. O tada jie pradėjo mane maitoti.
Rusai mano, kad mušimas yra naudingas sveikatai – atseit tai pagerina kraujotaką ir sustiprina širdį. Jei jums iki šiol niekas nesakė, kad niekada tikrai nejutote gyvenimo, kol neišgyvenote nuogo ruso mušimo, tai aš jums tai sakau dabar. Po to, kai apsiprantama su kultūrinių skirtumų sukeltu šoku, tai veikia visai atpalaiduojančiai.
Be abejo, tai pragariškai skausminga, bet kraujo priplūdimas į odą, visą kūną badančių adatėlių jausmas ir neįtikėtinas karštis kiekvieną jūsų kūno raumenėlį ištirpina iki visiškos želės būsenos.
Įprasta, kad į pačią pirties patalpą einama daugiau nei vieną kartą, o per pertraukas pasineriama į ledo šaltumo, širdį sustabdyti galintį vandenį. Daugeliui rusų kassavaitinis apsilankymas pirtyje yra tapęs neatsiejama gyvenimo dalimi: tai yra laikas, kai susitinkama su draugais, pasidalinama naujausiomis žiniomis. Yra netgi abiems lytims skirtų pirčių, kurios įkurtos siekiant suteikti galimybę poroms išmušti visus velnius vienam iš kito.
Kaip ir visų šimtmečius skaičiuojančių tradicijų atvejais, yra tam tikras su pirtimis susijęs etiketas, ir nors nesu ekspertas, galiu gana užtikrintai pasakyti, kad tikrai nedera lyg netyčia vogti kito žmogaus muilo ar beržinės vantos, nes kitaip teks susidurti su gana rūsčiais rusų žvilgsniais.
Įspūdžiais dalinosi Deanas Starnes, www.lonelyplanet.com
