Ar turite kokių minčių, kurios padėtų man priversti ją suvokti, kad pasaulis nesisuka tik apie ją?“ Jolanta
Psichologas: Dauguma paauglių yra sunkūs, išlepinti ir savanaudžiai. Svarbu paklausti savęs, ar vaiko elgesys pasikeitė lyginant su elgesiu būnant 5 arba 9 metų. Ar mokytojai skundžiasi jos akademiniais pasiekimais ir bendravimu su bendraamžiais bei mokytojais, ypač komandinio darbo aplinkoje?
Manau, kad jūsų duktė turi draugų, nes sakėte, kad ji nuolat šneka telefonu. Jei jos neigiamas požiūris pasireiškia tik namie ir šeimos narių atžvilgiu, o visose kitose srityse problemų nėra, tai jos elgesys tikriausiai yra įprasto brendimo proceso dalis, kurią tenka ištverti paaugliams ir jų šeimoms.
Iš pradžių pasikalbėkite su dukra. Nekaltinkite jos niekuo, kaip įmanoma ramiau išsakykite, kaip jūs jaučiatės, kai ji taip elgiasi.
Taip pat reikėtų nustatyti ribas (reikia tikėtis, tai bus daroma abiejų tėvų sutarimu). Visiems vaikams šeimoje turėtų būti nustatytos namų ruošos, telefono naudojimo ir pan. taisyklės. Jos turi būti žinomos visiems šeimos nariams.
Už teigiamą elgesį teikiamas atlygis yra svarbus, bet jei duktė nesugeba laikytis paprastų nustatytų taisyklių, tai reikėtų apriboti jos teises – pavyzdžiui, nakčiai išjungti telefoną ar uždrausti naudotis kompiuteriu po tam tikros valandos.
Jei duktė po to dar priešiškiau nusiteikia seserų atžvilgiu ir atsisako laikytis bendro plano, tuomet derėtų pasikalbėti su šeimos psichologu, dirbančiu su paaugliais.
