Archeologų manymu, statinio pobūdis leidžia manyti, kad jo tęsinys yra šiuolaikinės Mongolijos teritorijoje. Pirminiai tyrimai parodė, kad radinio amžius siekia 2100 metų.
Dar viena 6 km ilgio Didžiosios kinų sienos atkarpa, pastatyta Šiaurinės Qi dinastijos valdymo laikotarpyje (550-577), Pekino apylinkėse buvo aptikta balandžio mėnesį. Atradimas buvo padarytas pradėjus vykdyti tikslaus sienos ilgio nustatymo darbus.
Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) senovės paminklų ir kultūros reikalų valdyba kartu su geodezijos bei kartografijos valdyba per ateinančius ketverius metus planuoja gauti tikslius duomenis apie didžiausio pasaulyje fortifikacinio statinio stovį bei dydį.
Sprendimas pradėti matavimo darbus buvo paskatintas daugelio istorikų bei archeologų kreipimųsi į KLR vyriausybę, kurie panašių tyrimų būtinybę motyvuoja tuo, kad iki šiol nei pačioje Kinijoje nei už jos ribų nėra patikimų duomenų liudijančių tikrąjį sienos ilgį.
Siena saugojo iš išorės bei vidaus
Didžioji kinų siena − architektūros paminklas esantis šiaurinėje Kinijos dalyje. Šiandien įvardijamas bendras visų jos atkarpų ilgis 6 350 km. Statybos pradėtos III a. pr. Kr. pirmojo Kinijos imperatoriaus Qin Shi Huangdi (221−210 m. pr. Kr.) valdymo metu.
Statybose dalyvavo penktadalis tuometinės Kinijos gyventojų, t. y. apie milijonas žmonių. Siena turėjo tarnauti kaip šiaurinė riba apsauganti nuo klajoklių genčių bei nuo pačių Kinijos gyventojų perėjimo prie klajokliško gyvenimo būdo. Ji turėjo tiksliai nubrėžti kinų civilizacijos ribas, tarnauti vieningos imperijos konsolidavimui, tik ką sudarytos iš eilės užkariautų karalysčių.
Nors daugelis skeptikų Didžiąją kinų sieną vadina beprasmiškiausiu statiniu žmonijos istorijoje, Ming dinastijos valdymo (1368 − 1644) metu siena vis dar sėkmingai gynė „Vidurio valstybės“ gyventojus nuo klajoklių genčių. Šios dinastijos valdymo pabaigoje sienos įtvirtinimai neatlaikė klajoklių antpuolių.
Tačiau čia kalti ne statybiniai sienos defektai ar jos gynėjų nebudrumas, o labai netikėta priežastis. Vienų sienos vartų gynėjas – generolas Wu Sangui padarė neįtikėtiną dalyką. Kuomet generolas sužinojo, kad tuomet Kinijos viduje vykusio sukilimo vadovas Li Zicheng pagrobė jo mylimiausią sugulovę – gražuolę Chen Yuanyuan, užuot prisijungęs prie sukilėlių, ką planavo anksčiau, generolas Wu sudarė sandėrį su klajoklių mandžiūrų genties vadu Dorgonu ir atvėrė jiems vartus.
Šis veiksmas tapo paskutinės kinų dinastijos valdymo pabaiga ir iki pat XX a. pradžios valdžiusios svetimtaučių mandžiūrų dinastijos Qing pradžia.
Pretenduoja tapti vienu „Naujųjų septynių pasaulio stebuklų“
1987 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą Didžioji kinų siena šiandien yra Kinijos simbolis tiek kinams, tiek užsieniečiams. Kinai ją vadina „Ilgąja 10,000 Li siena“ (kin. Wànlǐ Chángchéng) arba tiesiog „Ilgąja siena“ (kin. Chángchéng).
Prie įėjimo į vieną atrestauruotos sienos atkarpų galime pamatyti Pirmininko Mao Zedongo padarytą įrašą „Jei tu niekada nebuvai ant Didžiosios kinų sienos – tu netikras kinas“ (kin. Bú dào Chángchéng fēi hǎo hàn). Šis posakis pradžioje sukurtas siekiant paskatinti revoliucinio judėjimo Kinijos šiauriniuose rajonuose plitimą, vėliau tapo savotišku reklaminiu Didžiosios kinų sienos šūkiu.
Tarp septynių pasaulio stebuklų, Kinijoje nėra nei vieno, o tai galima paaiškinti labai paprastai − apie Kiniją antikos pasaulis beveik nežinojo. O štai viduramžių keliautojai savo knygose jau perduoda savo nuostabą Didžiąja kinų siena, paminėdami ir kitus Padangių imperijos statinius. Tačiau šiuo metu Didžioji kinų siena yra įtraukta į „Naujųjų septynių pasaulio stebuklų“ („New 7 Wonders of the World“) projektą, kaip viena iš dešimties pagrindinių pretendentų.
Pirmieji ekologiškumo nurodymai
Šalia Didžiosios kinų sienos kinų archeologai aptiko XVI a. akmeninę lentelę, kurioje iškalti pirmieji ekologiškumo nurodymai. 1549 m. iškalta lentelė savo dydžiu labiau primena stelą, jos aukštis siekia 1,6 m. Čia iškalti 700 hieroglifų, draudžia miško kirtimą ir kviečia gyventojus dykuma virstančias teritorijas apsodinti medžiais.
Įdomu tai, kad siūlomos priemonės sutampa su dabartine valstybės vykdoma ekologiškumo politika šiauriniuose šalies rajonuose: čia, kaip ir anuomet aktyviai kovojama su dirvožemio erozija. Šiandieninė kompanija įvardinta „Didžiąja žaliąja siena“, jos organizatoriai išsikėlė užduotį sulaikyti Mongolijos bei Centrinės Azijos smėlynų judėjimą.
Senovinėje steloje iškaltame dekrete sakoma, kad kiekvienas išdrįsęs nepaklusti įsakui bus išsiųstas į tolimuosius imperijos kampelius. Istorikų nuomone, miškų sodinimas turėjo ne vien ekologiškus, bet ir strateginius tikslus – miškai, kaip ir Didžioji kinų siena turėjo sulaikyti klajoklių genčių puolimus.