Nors puikiai žino, kad tas kaip jį ten — tai vaikinas, dėl kurio baigi išsikraustyti iš proto! Vien nuo jos tono subjūra nuotaika ir pradeda savaime gniaužtis kumščiai.
Nieko šitaip negarbiname kaip mamų: jos mums brangiausios, mylimiausios, artimiausios. Joms dedikuojame eiles, dainas, romanus. Tačiau niekas nesugeba šitaip sužadinti ir visiškai priešingų jausmų: pykčio, nusivylimo (savimi bei ja), netgi pačios tikriausios neapykantos. Kai COSMO internaučių paklausėme, ar dažnai jos pykstasi su mama, 10 proc. prisipažino: taip nutinka kiekvieną dieną. 40 proc. atsakė, kad dažnokai. 51 proc. po to būna suirzusios, 10 proc. jaučiasi sužlugdytos, o 16 proc. — tiesiog įsiutusios.
Taip, mamoms būdinga nepaprasta savybė per sekundę išvesti mus iš pusiausvyros ir sukelti stresą. Kodėl? Nes nėra stipresnio ryšio nei tas, kuris sieja vaikus ir jų motinas. Šios trokšta savo atžaloms visa ko geriausia, bet lygiai taip pat žino ir jų silpniausias vietas. Štai kodėl kiekvienas jų piktas žodis kerta taip skaudžiai!
Visų galų ekspertė
Ateini pas mamą pasiguosti. Nepasisekė darbe. Įskaudino vaikinas. Išdavė draugė. Išlieji jai visą širdgėlą. Ką tikiesi išgirsti? Suprantama, ką nors panašaus į “bet juk tu tikra šaunuolė/ viskas bus gerai, brangioji, nes tu tokia protinga/ neimk į galvą, tau tikrai pasiseks”. Ką išgirsti iš tiesų? Užuot pagyrusi ir paguodusi, mama užtvindo pamokslais ir patarimas. Net jei kalbama apie dalykus, kurių ji, atvirai kalbant, visiškai neišmano. Na kodėl, kodėl ji taip elgiasi?
Ogi todėl, kad ji — tavo mama. Tai savo draugėms tu gali paverkti ant peties ir mainais gauti šūsnį užuojautos žodžių. Mamai taip nepadejuosi — ji pernelyg daug į tave investavo (ir emocine, ir materialine prasme), kad galėtų paprasčiausiai išklausyti ir užjausti. Toks abejingumas — ne jai. Kaip judviem nesusipykti. Tikrai paprasta. Jei žinai, kad tavo mama reaguoja būtent taip ir ne kitaip, verčiau prikąsk liežuvį pasakodama savo gyvenimo dramas. Juk ji instinktyviai norės apsaugoti tave nuo viso pasaulio blogio ir sutvarkyti tavo gyvenimą taip, kaip jai atrodo būtina ir teisinga.
Tvarkos fanatikė
Mama atėjo pasisvečiuoti, bet po penkių minučių pasiraitojusi rankoves jau kuičiasi tavo skalbinių dėžėje arba atidariusi spintą dėlioja kojines savo nusistovėjusia tvarka. Apima žvėriškas noras rėkti: “Mama, baik, aš pati susivarkysiu!”
Kartais iš tikrųjų nesusilaikai. Juk neprašei tvarkyti tavo namų!!! Galop erzina, kad ji tvarko savaip, tarsi norėdama pasakyti: “Tu viską darai ne taip, kaip reikia. Ne taip, kaip mokiau”. Nejaugi ji mano, jog esi mažas vaikas, vis dar negebantis tinkamai savimi pasirūpinti?
Ne, mama puikiai supranta, kad tu suaugai. Tačiau būtent tai j gniuždo ir liūdina. Tvarkydama tavuosius namus ji tarsi ramina save, kad vis dar gali bent kiek dalyvauti tavo gyvenime.
Kaip judviem nesusipykti. Kai ji neprašyta puls skalbti tavo nėriniuotus apatinius, plauti grindis bei tikrinti, ar laiku apmoki komunalines paslaugas, tu, užuot mintyse šnypštusi: “Ji mano, jog esu kekšė, gyvenanti kiaulidėje ir visiškai nesugebanti tvarkyti pinigų”, pripažink: “Ji manęs ilgisi”.
Tada giliai įkvėpk ir ramiai jai pasakyk: “Mama, būk gera, baik. Aš jaučiuosi kaip vaikas”. Mamai bus kur kas lengviau susitaikyti su realybe, kai išsakysi savo pretenzijas ramiai, o ne pakeltu tonu.
Šalto dušo meistrė
Tiesiog skrajoji padebesiais — tavo gyvenime ką tik įvyko kas nors nepaprastai džiugaus ir reikšmingo. Pavyzdžiui, laimėjai galimybę doktorantūros studijas tęsti užsienyje. Puoli dalytis su mama geromis naujienomis, bet ką gauni atgal? Jokių sveikinimų ir entuziazmo — tik sunerimęs žvilgsnis ir klausimas: “O iš ko tu gyvensi?” Jautiesi lyg perlieta šaltu dušu, nors ką tik iš džiaugsmo nejautei žemės po kojomis. Na, kodėl mama turi būtinai užgniaužti geras emocijas?
Priežastys gali būti pačios įvairiausios. Tarkim, nors ji ir linki tau visa ko geriausia, gal ji mato, jog tau pasisekė įgyvendinti tai, ko nepavyko pasiekti jai pačiai. O gal mama tiesiog nenori, kad atitrūktum nuo tikrovės. Galop ji gali paprasčiausiai bijoti, jog tu nusiminsi žlugus tavo puoselėtiems planams.
Kaip judviem nesusipykti. Jei jauti, kad mamos reakcija bus kaip tik tokia, pasistenk prieš pranešdama naujieną išeikvoti kuo daugiau energijos. Pasivaikščiok aplink namą, paprakaituok sporto salėje ar sutvarkyk butą. Daryk viską, kad tik sumažėtų adrenalino kraujyje. Tada tikrai neturėsi ūpo į neigiamus komentarus atšauti piktuoju.
Jei mama vis vien nerimsta, atsakyk jai trumpai ir mandagiai. Taip, tarsi kalbėtum su pikta bose, pavyzdžiui: “Supratau, ką norėjai pasakyti” (tai reiškia “aš girdžiu, ką sakai, bet apie tai daugiau kalbėti neketinu”). O tada skubėk pranešti naujieną kam nors, kas iš tiesų kartu su tavimi iš džiaugsmo pašoks iki padebesių, — taip, kaip ir tikėjaisi.
Vargšė kankinė
Ją gali kankinti bet kas: chroniškas skausmas, barniai su tavo tėčiu, kiti nemalonumai. Bet mama apie ją ištikusias bėdas tylės, kol išlauks tinkamo momento. Jo sulaukusi net ne pasakys — greičiau užsimins. Tada jau nuo tavęs priklausys, ar išklausinėsi ją apie užgriuvusius rūpesčius. Tarkim, mama užsimins, kad pametė piniginę. Vėliau paaiškės, jog iš tiesų jai ją pavogė — ir dar su visomis mokėjimo kortelėmis, kvitais ir solidžia suma grynųjų. Kai paklausi, kodėl ji iškart to nepasakė, mama mestelės neva nenorėjusi tavęs jaudinti. Nejaugi ji mano, jog nesi pakankamai subrendusi, kad galėtum jai pagelbėti?
Gali būti ir kitas variantas. Ji praneša panašias naujienas tokia mina, būdu ir laiku, kad imi manyti, jog ji tai daro specialiai, tikėdamasi užuojautos bei dėmesio. Gali būti, kad taip ir yra. Kita vertus, kai pati buvai maža, juk mama gynė tave nuo visų gyvenimo sunkumų. Šis instinktas nedingo: ji ir toliau stengiasi apsaugoti tave.
Kaip judviem nesusipykti. Nesiusk, verčiau pasiteirauk, kaip galėtum mamai padėti. Jei ji tik ištars: “Tu dėl manęs nesijaudink, viskas bus gerai”, būtinai pasakyk, kad prireikus būsi šalia. Po keleto dienų ir vėl paklausk, kaip jai sekasi. Domėkis, kas vyksta jos gyvenime, ir leisk suprasti: tau ji nuoširdžiai rūpi. Taip įtikinsi, kad esi tikrai suaugusi ir puikiai gebi spręsti ne tik savo, bet ir jos problemas.
Gyvenimo kontrolierė
“Pažiūrėk, kaip tu atrodai?” — baksnoja ji pirštu į juodą liemenėlę, šviečiančią per šviesią palaidinę. “Tau reikėtų mažiau valgyti”, — komentuoja kavinėje prašymą atnešti deserto. Gal tiesiai šviesiai ir nevadina tavęs senmerge, tačiau pirma proga ima pasakoti: “Įsivaizduoji, net Rūta ištekėjo. O juk tokia prasta mergaitė”. Arba užsimena apie nevedusius savo draugių bei pažįstamų sūnus, visa tai palydėdama komentaru: “Judu būtumėte miela pora”.
Tavo mama pamišusi dėl kontrolės. Nors tu jau suaugusi, ir ji nebegali reguliuoti tavo gyvenimo kaip kadaise, vis tiek trokšta jog suprastum: gyveni ir elgiesi ne taip, kaip ji norėtų. Trumpiau tariant, toks elgesys — tai jos bendravimo su tavimi būdas.
Kaip judviem nesusipykti. Nesuteik mamai malonumo matyti, kaip nerviniesi dėl jos komentarų. Į visas jos kalbas reaguok ramiai. Moterys savo pyktį ir nerimą reiškia dviem būdais: balsu bei rankomis. Štai ir kontroliuok save: nesunerk ir negniaužyk rankų, atsipalaiduok ir kalbėk ramiai. Dar geriau — tylėk. Neturėdama su kuo ginčytis, mama pati bus priversta nutilti. Ir nemėgink jos erzinti demonstratyviai šmėžuodama prieš akis su juoda liemenėle ar kimšdama antrą desertą iš eilės.
Ji irgi žmogus!
Mamai tikrai nesvetima tai, kas būdinga žmogui. Ir ji gali klysti, meluoti, būti silpna ar iškrėsti kvailystę. Galbūt išgėrusi vyno taurę prikalbės ko nors, nuo ko tau norėsis prasmegti skradžiai žemę. Arba užplūdus emocijoms ims guostis dėl savo nenusisekusio seksualinio gyvenimo. Arba dalysis jaunystės paslaptimis, kurių klausytis esi visiškai nepasirengusi. Kad ir kaip ten būtų, pamatyti netobuląją mamos pusę sunku. Su tuo susitaikyti — taip pat nelengva. Apsimesti, jog nieko neįvyko, — beveik neįmanoma. Tai kaip toliau elgtis?
Kaip judviem nesusipykti. Svarbiausia — įžvelgti teigiamų dalykų. Praėjus pirmajai šoko bei mamos elgesio teismo bangai, pažiūrėk į tai kaip į galimybę užmegzti su ja kitokį — suaugusios dukters ryšį. Jei jau ji šitaip atsivėrė, vadinasi, mano, jog esi pakankamai subrendusi susitaikyti su tuo. Todėl ne graužkis, o lengviau atsidusk — pagaliau ji į tave žiūri kaip į suaugusį žmogų.
Mamos aukso fondas
Gal mamos patarimai ir erzina, tačiau kai kurie jų — aukso vertės.
Patarimas: “Nesinervink. Verčiau pamiegok — rytas už vakarą protingesnis”. Šventa tiesa. Pavargus smegenys veikia ne taip greitai kaip pailsėjus, viskas atrodo kur kas sudėtingiau. Išsimiegok, ir problemą išspręsi daug lengviau.
Patarimas: “Niekada nesusidėk su vaikinu tik nenorėdama jaustis vieniša”. Turėti šalia bet ką tikrai nėra geriau nei būti vienai. Nes tas bet kas gali įvaryti kur kas didesnę depresiją nei vienatvė.
Patarimas: “Neišlaidauk. Pataupyk juodai dienai”. Neįkainojama patirtis. Gal nauji bateliai ir praskaidrins nuotaiką, tačiau ką darysi ištikus bėdai? Pasistenk kiekvieną mėnesį atidėti tam tikrą pinigų sumą — vieną dieną pati padėkosi mamai. Patarimas: “Nekreipk į ją dėmesio. Ji tiesiog tau pavydi”. Dažniausiai įžeidinėja nepatenkintos savimi būtybės. Jei bandysi tokiai atsikirsti arba parodysi, kad nusiminei, taip tik paglostysi jai savimeilę. Verčiau nekreipk į jos žodžius dėmesio arba nuleisk viską juokais
Patarimas: “Apie vaikiną daug ką pasako jo elgesys su savo motina”. Dažniausiai vaikino santykiai su motina — tai jo būsimo elgesio su mylimąja pavyzdys. Tik būk atsargi! Jei jis — mamyčiukas, susitaikyk, kad nuolat būsite trise: tu, jis ir jo mama.
Patarimas: “Neišeik iš namų be tvarkingų apatinių. O jei kas nors nutiks, ir tu atsidursi ligoninėje?”
Net jei, neduok Dieve, taip ir nutiktų — patikėk, gydytojams bus kur kas svarbesnių dalykų nei apžiūrinėti tavo apatinius. Tačiau tvarkinga pacientė visada nuteikia maloniai. Antra vertus, argi tik dėl gydytojų reikia vilkėti tvarkingus apatinius?
