Reikia žmogiškosios pagalbos
Nedarbas, skurdas, migracija, politinis nestabilumas, didėjantis benamių skaičius didina sergamumą psichikos ligomis. Jas skatina ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Ryškių psichologinių problemų atsiranda sergant Alzheimerio, centrinės nervų sistemos ir kitomis ligomis.
Specialistai pažymi, kad gydymas vaistais žmonių sąmonėje labai įsišaknijęs, bet tai nėra pagrindinis kelias.
Slaugytojos, psichologai, socialiniai darbuotojai gali atlikti ikimedicininį darbą, kai žmogui dar nereikia vaistų. Psichikos ligoniams reikia žmogiškosios pagalbos, nes jie dažnai tampa izoliuoti. Vienas iš specialistų darbo tikslų - integruoti juos į visuomenę.
Buvo tiriami trijų ligoninių pacientai
Kauno medicinos universiteto (KMU) Psichiatrijos klinikos gydytoja rezidentė Rugilė Bružaitė ir KMU Filosofijos ir socialinių mokslų katedros lektorė Rūta Marija Purvinaitė KMU Psichiatrijos skyriuje, Kauno psichiatrijos ir Žiegždrių psichiatrijos ligoninėse atliko gyvenimo kokybės įvertinimo skalės tyrimą.
“Kai stebėjimais buvo patvirtinta, kad įvairios meno kryptys - tapyba, muzika, poezija, šokis teigiamai veikia psichikos sutrikimais sergančius žmones, menas buvo pradėtas taikyti gydymui daugelyje pasaulio šalių. Šio mūsų tyrimo tikslas buvo atskleisti užimtumo ir meno terapijos reikšmę kaip psichinio harmonizavimo priemonę sprendžiant psichikos sutrikimais sergančių žmonių komunikacijos problemas, gerinant jų gyvenimo kokybę kūrybinės saviraiškos potyriais”, - teigė R.M.Purvinaitė.
Tyrimas buvo atliekamas mėnesį, o jo rezultatai pristatyti KMU vykusioje mokslinėje konferencijoje, skirtoje meno terapijos taikymo medicinoje klausimams.
Meno terapija - tai metodas, kurio esmė - sukurti palankius saviraiškos būdus padėti žmogui palengvinti asmenines kančias ir baimes, skatinant jo kūrybines galimybes ir sugebėjimus.
Pasak R.Purvinaitės, žmogui, turinčiam psichologinių problemų ar sergančiam psichikos liga, saviraiškos galimybė dažnai yra ribota arba blokuota. Žmogus nesugeba realiai pajusti savo galimybių, išreikšti savo norų bei prisitaikyti prie socialinės aplinkos.
“Tuo tarpu per saviraišką meninėje veikloje galima atkurti paciento pasitikėjimo savimi jausmą, pagerinti jo adaptaciją, - teigia gydytoja rezidentė R.Bružaitė. - Tyrimo pasirinkimą nulėmė tai, kad Lietuvoje dar nebuvo nagrinėta psichikos sutrikimais sergančių žmonių aplinka, skatinanti socialinį bei kultūrinį gyvenimą, jų gydymo procese taikoma užimtumo bei meno terapijos reikšmė. Ypač tai, kai vykdant sveikatos priežiūros reformą, nemažėja atotrūkis tarp deklaruojamos sveikatos sistemos savybių ir realybės, kur vyrauja stiprus socialinės aplinkos pasipriešinimas ligoniams su psichikos negalia.”
Saviraiškai būtina palanki aplinka
Atliekant tyrimą atsitiktinai atrinktiems 106 tiriamiesiems (53 vyrams ir 53 moterims), kurių amžiaus vidurkis - 44 metai, buvo pateikti klausimai: kaip fizinės ar emocinės problemos trukdė normalią socialinę veiklą, kaip sveikata apribojo socialinę veiklą ir kt.
Beveik pusė apklaustųjų savo socialinį funkcionavimą po užimtumo ir meno terapijos įvertino kaip pagerėjusį, ypač moterų grupėje, nepaisant, kad net trys ketvirtadaliai neturi jokio darbinio užimtumo.
“Atliktas tyrimas nepateisino visų lūkesčių, nes palyginti nedidelis gautų rezultatų patikimumas susijęs su daugeliu priežasčių, - sakė R.M.Purvinaitė. - Psichikos sutrikimais sergančių žmonių būsenai turi įtakos biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Vienas mėnuo - per trumpas laiko tarpas stebėti, ar ligos eigai turi įtakos socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Taip pat tyrimo efektyvumo negalima patvirtinti dėl nevienodai stacionarizavimo metu gauto kompleksinio gydymo. Be to, teigiamas efektas bendrai psichikos būklei, negatyviems simptomams ir socialiniam funkcionavimui gali išryškėti ne iš karto, o po tam tikro laiko, pavyzdžiui, po dviejų ar netgi keturių mėnesių.”
Psichikos sutrikimais sergantiems žmonėms būtina palanki aplinka, kurioje galėtų atsiskleisti jų saviraiška, būtų patenkinti bendravimo poreikiai.
