Kodėl ne karo ir maro metu gyvename griūvančiuose, degančiuose pastatuose, kurie gali ir virsta kapais? Kaip apginti savo teisę gyventi saugiems, puolė aiškintis įvairios institucijos. Prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą ir aiškinasi, kas kaltas dėl įvykusios nelaimės, per kurią žuvo žmonės. Atsikvošėjo ir politikai. Seime užsimota keisti įstatymų nuostatus ar priimti naujus.
Įprasta daugiabučių kasdienybė
Visiškai keistas sutapimas. Kovo 11-ąją, Valstybės nepriklausomybės atkūrimo dieną, buvo kraupiai ir tragiškai priminta, kokioje valstybėje gyvename. Tai šalis, kurioje labai gyvas sovietmečio palikimas ir kasdien mindoma šventa įstatymo raidė.
Žirmūnų gatvės 93-jame devynaukščiame bendrabučio tipo name kilus gaisrui tragiškai žuvo net šeši žmonės. Namo gyventojai, patekę į mirtinus spąstus, duso nuo ugnies ir dūmų – išsigelbėti per avarinius išėjimus nebuvo įmanoma, nes jie buvo užversti senais daiktais, neatsivėrė ir liukai, nes jie buvo užvirinti. Du jauni vyrai iššoko pro langus ir užsimušė, kai ugniagesiai gelbėtojai jau statė keltuvą.
„Ar buvo įmanoma išgelbėti žmones? Taip. Pritrūko vos penkių minučių, kurios sugaištos, skinantis kelią per automobilius. Juos ugniagesiai kilnojo rankomis. Ši gaišatis kainavo žmonių gyvybes. Jau matydami artėjantį keltuvą jie šoko žemyn ir žuvo. Trys žmonės mirė apsinuodiję smalkėmis. Dūmų nebuvo įmanoma išsklaidyti, nes stogo liukai buvo uždengti grotomis“, – tvirtino Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Gedas Rupšys.
Jau išaiškinta, kad namas buvo padegtas. Tačiau tai nekeičia problemos esmės. Prokuratūros pareigūnai tiria, kas kaltas, kad namas nebuvo tinkamai prižiūrimas – akivaizdžiai nepaisyta priešgaisrinės saugos reikalavimų.
Paradoksalu, tačiau pagal dabar galiojančią tvarką ugniagesių tarnyba įpareigota prižiūrėti tik aukštesnius nei 26,5 metro, tai yra 10 aukštų ir aukštesnius namus. O į devynaukščius ir žemesnius pastatus ugniagesiai numoja ranka – neva ne jų reikalas prižiūrėti, ar tokiuose pastatuose paisoma priešgaisrinės saugos reikalavimų. Ugniagesiai šiuo atveju rodo pirštu į namų bendrijas arba daugiabučius tvarkančius namų administratorius. Tačiau paaiškėja tai, kas ir taip buvo aišku – siaubingai nesitvarkoma.
Gaisrai apnuogino problemas
„Daugiabučiai dega, ateityje degs dar daugiau. Mane nustebino Vilniaus savivaldybėje vykęs pasitarimas, per kurį įsitikinau, kad nėra bendros politikos gyventojų saugumui užtikrinti. Nesuvokiama, kad daugiabutis, kuriame yra per 100 butų, nėra kontroliuojamas priešgaisrinės apsaugos pareigūnų. Mat jis žemesnis nei 26,5 metro ir ugniagesiams nepriklauso. Kodėl? Logikos nėra“, – piktinosi Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis.
Federacijos vadovui nesuprantama, kaip daugiabučiuose namuose kas nors įsigudrina privatizuoti viso namo gyventojams priklausančias erdves. Daugelyje namų ten, kur pagal ugniagesių reikalavimus turi būti laisvi praėjimai, yra įsikūrę grožio salonai, parduotuvės, net teisininkų biurai.
J. Antanaitis mato ir kitų problemų, kurios primena tiksinčią ir bet kada sprogti galinčią bombą. Jo nuomone, bendrijų pirmininkai, kaip ir įstaigų vadovai, privalo turėti priešgaisrinės saugos pažymėjimą, nes jie atsako už namo gyventojų saugumą. Tačiau to kažkodėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nereglamentuoja.
„Bendrijoms reikia suteikti įstaigų statusą. Neatsiras pirmininkų? Jau dabar yra tokia problema. Tegu lieka tie, kurie sugeba dirbti. Namus tvarkyti turi profesionalios įmonės“, – įsitikinęs J. Antanaitis.
Namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas mato gana iškreiptą rinką. Namus administratoriai tvarko tik ten, kur nėra bendrijų, o pačios bendrijos ne visada pajėgios tinkamai saugoti ir prižiūrėti savo turtą. Samdytas specialistas atliktų priežiūros darbus, tačiau negalėtų kištis į bendrijos vidaus reikalus.
„Pasirinkime, kas pigiau: mokėti specialistui atlyginimą ir išsaugoti savo turtą ar po dešimties metų sprukti iš sugriuvusio namo?“ – svarstė J. Antanaitis.
Federacijos vadovas įsitikinęs, kad viena didelių bėdų – stringanti renovacija. Namai nesaugūs ir todėl, kad jie neprižiūrimi, nepertvarkomi.
„Gaisrai apnuogino blogą nekilnojamojo turto ir gyvenamojo fondo valdymo padėtį. Priešgaisrinė sauga – tik viena priežiūros dalis. Būtina atnaujinti senos statybos pastatus. Tačiau gyvenamųjų namų renovacija stringa, ji nenuosekli ir nevyksta. Nusileiskime ant žemės. Lietuvoje yra 39 tūkst. senos statybos daugiabučių. Juos renovuoti gali tik bendrijos, o jų šalyje yra tik 7 tūkst. Pusė jų neveikia. Kas lieka? Vadinasi, reikia ką nors keisti, kad žmonės ir galėtų, ir norėtų pagerinti savo gyvenimo kokybę“, – tvirtino J. Antanaitis.
Lyg donkichotų žygiai
Po tragiškos nelaimės sostinės ugniagesiai vis dėlto suskubo tikrinti panašios konstrukcijos namus kaip suliepsnojęs daugiaaukštis Žirmūnuose.
„Patikrinome 51-ą namą. Visur situacija panaši. Avariniai išėjimai užgriozdinti, netvarkingi, kabo elektros instaliacijos laidai, net nežinia kokiu būdu privatizuotos bendro naudojimo ir priešgaisrinei saugai būtinos patalpos. Apie priešgaisrinę signalizaciją nėra ką ir kalbėti. Vieno namo avarinis išėjimas užtvertas net išaugusio medžio. Kebliausia, kad neįmanoma laiptinėse paliktų daiktų išgabenti, nes tai privati nuosavybė ir jų savininkai gali skųstis, jei su ja būtų elgiamasi savavališkai. Netvarkingų gyventojų nesugeba sutramdyti nei bendrijos, nei administratoriai. Jei ši padėtis nesikeis, griežtai bausime už tai atsakingus jų atstovus“, – tikino Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas G. Rupšys.
Gyventi senos statybos daugiabučiuose tampa tiesiog pavojinga, nes juos vis dažniau siaubia ugnis – žūva ne tik turtas, bet ir žmonės. Gaisrų nenumaldomai daugėja. Tai akivaizdžiai liudija ir Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenys. 2004 metais Vilniaus daugiabučiuose namuose buvo kilę 464 gaisrai, 2005-aisiais – 554, 2006 metais – 584, o per tris šių metų mėnesius – 181. Vidutiniškai per mėnesį sostinės daugiabučius namus 2004 metais siaubė 38,6, 2005-aisiais – 46,1, 2006 metais – 48,6 gaisro, o šių metų statistika rekordinė – per mėnesį vidutiniškai 60,3 gaisro.
Didžiausias ugniagesių galvos skausmas – vadinamieji bendrabučio tipo bei daugiabučiai namai, kuriuose nėra įkurtų namus tvarkančių bendrijų. Čia žmonės mažiausiai linkę tvarkytis, o šeimininko jausmas baigiasi ties buto slenksčiu. Tai kas yra už jo – vis dar niekieno. Dažnai tokiuose daugiabučiuose namuose gyvena girtaujantys, asocialūs bei atliekas kaupti linkę asmenys, kurių polinkis vilkti į namus šlamštą verčia abejoti dėl jų psichinės būklės.
„Tokiuose namuose gyvenantys žmonės ankštuose butuose nori įsirengti kotedžus. Įsivaizduokite kotedžą bendrabutyje. Suprantama, atsiranda visokios saviveiklos, kiekvienas laisvesnis kampas užgriozdinamas gausybe daiktų ir visokiu šlamštu. Šiuos namus prižiūrinčių administratorių darbas primena donkichotų žygius. Vos spėjama išvalyti, ir vėl ko nors prikraunama. Šiuose neprižiūrimuose būstuose dažniausiai ir kyla gaisrų“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo skyriaus viršininkas Giedrius Graičiūnas.
Į saugumą spjauna visi
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovų, kur kas mažiau problemų yra dėl naujos statybos namų. Būstų projektuotojai paprastai laikosi Aplinkos ministerijos nustatytų normatyvų, kurie reglamentuoja ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. Tačiau pasitaiko, kai statytojai bando gudrauti ir sutaupyti žmonių saugumo sąskaita.
„Esame pastebėję, kad linkstama mažinti atstumus tarp statinių. Ką tai reiškia realiai, jau parodė nelaimė Žirmūnuose. Sovietmečiu statytas pastatas buvo užbarikaduotas automobilių ir nepasiekiamas. Tai kainavo žmonių gyvybes. Priduodant naujus pastatus, juose turi veikti priešgaisrinė signalizacija, išorinis ir vidaus vandentiekis, čiaupai ir kita įranga. Tačiau neretai, vos komisija priima statinį, gaisrų detektoriai išmontuojami arba keliauja iš vieno objekto į kitą panašiai kaip vaistinėlė ar automobilio gesintuvas“, – neslėpė tikrosios padėties Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo skyriaus vadovas G. Graičiūnas.
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai tvirtino, kad dėl ne visiškai įrengtų priešgaisrinės apsaugos įrenginių nuo praėjusių metų rudens įkurtuvėmis dar negali džiaugtis vieno didžiausių sostinės dangoraižių „Helios City“ Savanorių gatvėje gyventojai. Tik šių metų vasarį buvo baigti tvarkyti apatiniai komercinės paskirties aukštai, tačiau 25 aukštų bokšto apartamentai dar tušti.
Naujos statybos savininkus lengviau paveikti, nes be gaisrininkų palaiminimo jie pastatais negali naudotis. Kur kas sudėtingiau tinkamai sutvarkyti sovietmečio palikimą.
„Vilniuje yra 208 daugiaaukščiai namai – 10 aukštų ir aukštesni – už kurių priežiūrą mes atsakome. Dalis jų yra senos statybos ir čia beveik neliko priešgaisrinės apsaugos įrangos. Ventiliatoriai ištampyti ir atiduoti į metalo laužą, laiptinės užgriozdintos, kai kurios bendro naudojimo patalpos privatizuotos. Tačiau žmonės nesuvokia, kad jie patys turi rūpintis savo saugumu. Apklausę vieno daugiaaukščio namo gyventojus įsitikinome, kad tik 12 procentų gyventojų sutinka atstatyti dūmų šalinimo įrangą. Tokia žmonių reakcija jau po nelaimės Žirmūnuose“, – pasakojo Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas G. Rupšys.
Sostinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skaičiavimais, kad senos statybos daugiaaukštis būtų saugus, priešgaisrinei įrangai įrengti reikia iki 150 tūkst. litų. Vien dūminėms sistemoms atkurti sostinei skubiai reikia 2 mln. litų.
Susirūpinta ir sveika visuomene
Gaisrus daugiabučiuose dažniausiai sukelia asocialiai gyvenantys ir besielgiantys asmenys. Nuo šių šiukšlynais paverstų butų šeimininkų kenčia viso namo gyventojai. Tik po gyvybių nusinešusio gaisro Vilniaus daugiabutyje susirūpinta ne tik ligotos, bet ir sveikosios visuomenės dalies žmogiškosiomis teisėmis. Ne viena institucija, atsakinga už pastatų priežiūrą, rėkė, kad nepaisančių normalios tvarkos žmonių sutramdyti beveik neįmanoma.
„Neseniai turėjome vargo dėl vieno daugiabučio namo gyventojų skundo. Žmonės nebegalėjo pakęsti iš vieno buto sklindančio neaiškios kilmės teršalų kvapo. Nors šį namą administruoja mūsų bendrovė, nei mums, nei higienos specialistams, nei policijos pareigūnams durų niekas neatidarė. Kad įeitume į butą, nutarėme sankcijos kreiptis į teisėsaugos institucijas“, – tvirtino Alytaus bei dalies Kauno daugiabučius administruojančios bei su namų bendrijomis dirbančios bendrovės „Žaidas“ generalinis direktorius Algis Ivanauskas.
Įmonės vadovas tikino, kad daug lengviau tvarkyti namus, kuriuose įsikūrusios bendrijos. Bėdų atsiranda su pensinio amžiaus gyventojais. Ne tik todėl, kad jie skaičiuoja kiekvieną litą ir centą, bet ir todėl, kad kitaip suvokia realybę. „Dar gaji nuostata, kad butas – mano, o laiptinė ar stogas – niekieno. Kai kuriems žmonėms vis dar atrodo, kad ateis valdžia ir sutvarkys“, – sakė „Žaido“ vadovas.
Socialines problemas apnuoginusi ugnis sostinės daugiabutyje pažadino ir politikus. Radikalumu, kaip tvarkytis su vargetomis ir degradavusiais asmenimis, visus pranoko Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Jo nuomone, reikia steigti specialius bendrabučius ir į juos perkelti asocialius asmenis, į kurių butus suvilktos šiukšlės dažnai tampa gaisrų priežastimi. V. Muntiano nuostata vargšus iškraustyti į rezervatus sukėlė prieštaringų vertinimų.
Tačiau ledai jau pajudėjo. Balandžio pradžioje Seimo nariai Vytautas Bogušis ir Algis Čaplikas įregistravo siūlymus keisti kai kuriuos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nuostatus. Jų esmė ta, kad bus suteiktos galios taikyti griežtesnes ir operatyvesnes sankcijas šiukšlintojams, o savivaldybės institucijos galės imtis veiksmingų priemonių apsaugoti gyventojus bei jų turtą.
Bus keičiami įstatymai
Pavojaus varpai garsiai nuskambėjo Seime. Parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas buvo sukvietęs Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Savivaldybių asociacijos atstovus aptarti, kokių priemonių imtis, kad keistųsi padėtis.
„Aiškinomės, kokių teisinių aktų ar įstatymų trūksta, kad būtų laikomasi statinių priežiūros reikalavimų. Pasirodė, kad iš esmės įstatymų ir teisės aktų yra pakankamai. Juos tik reikia vykdyti“, – tvirtino Seimo narys J. Sabatauskas.
Neseniai komiteto pirmininkui siūlymų, kaip sustiprinti statinių priežiūrą, apsaugoti žmones nuo jų turtui ir jiems patiems gresiančio pavojaus pateikė Vilniaus savivaldybės meras Artūras Zuokas. Yra siūloma keisti kai kuriuos ATPK straipsnius, kad būtų gerokai sugriežtinta esama tvarka.
„Viena opių problemų – kai name gyvena asmenų, kurių gyvenimo būdas sukelia nepatogumų aplinkiniams.Tai žmonės, kurie suteikia pastogę kiekvienam norinčiajam išgerti. Arba mėgėjai kaupti šiukšles – jie kelia pavojų sveikatai ar net gyvybei. Jei užsiveisia blakynas, žiurkynas, kitų gyvių kolonija ar, neduokdie, visa gauja keturkojų – pavojinga visiems. Taigi jeigu kyla pavojus sveikatai ir gyvybei, į tokį butą galima patekti ir be teisėsaugos institucijų sankcijų. Paprasčiausiai bijoma naudotis įstatymais, kad nebūtų kaltinimų kišimusi į žmonių gyvenimą ar piktnaudžiavimu įgaliojimais“, – įsitikinęs parlamentaras J. Sabatauskas.
Pastarojo meto įvykiai sostinėje rodo, kad didelį pavojų žmonėms kelia ne tik gaisrai, bet ir griūvantys pastatai. Sostinės senamiesčio Šiaulių gatvėje vykstant statyboms sugriuvo senas pastatas, be pastogės ir turto liko aštuonios šeimos. Suaižėję, vos besilaikantys ant pamatų namai – įprastas vaizdas, kuris liudija, kad nelaimė tyko čia pat.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas teigė, kad šias socialines problemas turėtų aktyviau spręsti ir savivaldybės. Komitete svarstomi gauti siūlymai, laukiama jų ir iš Vyriausybės. Ketinama keisti ne tik ATPK, bet ir kai kuriuos Baudžiamojo kodekso nuostatus.