Kartu filmas kartais yra tiesiog be galo juokingas, kas jį paverčia vos ne unikaliai sugebančiu suderinti atrodytų nesuderinamus dalykus.
Filme papasakojamas tik vienas nedidelis Bosnijos-Hercegovinos ir Serbijos karo epizodas. Naktį rūke pasiklydę Bosnijos kareiviai atsiduria tarpinėje, niekieno žemėje tarp Bosnijos ir Serbijos įtvirtinimų. Serbų snaiperiai nušauna visus pasiklydusio būrio kareivius, išskyrus vieną vardu Čiki.
„Pabaigti darbo“ pasiunčiami du serbų kareiviai, kurių vienas žūva, o kitas yra priverstas dalintis „bendra gyvenamąja teritorija“ su bosniu.
Iš esmės tarp šių dviejų žmonių ir vyksta visa filmo drama, tiesa, prisijungiant Jungtinių Tautų taikos palaikymo daliniams, kurie mėgina išsaugoti gyvus žmones, ir žurnalistams, mėginantiems „pasauliui“ papasakoti tiesą apie šį karą. Bet JT kareiviai nieko neišsaugo, o žurnalistai nepasako jokios tiesos.
Panašiai ir Čiki, ir Nino (serbų kareivis atsidūręs niekieno žemėje), nors dažniausiai taikosi vienas į kitą iš automato, bet kartais sąmonės krašteliu šmėkšteli supratimas, kad tiek serbų kareivio, tiek bosnių kareivio vaidmenys yra visiškai absurdiški ir nė vienas dorai nesugebėtų paaiškinti, kodėl vienas nori atimti gyvybę iš kito.
Šis veiksmų absurdiškumo ir kartų jų moralinio svorio milžiniškas neatitikimas tiesiog sprogdina visą pasakojimą, parodo karą, kur žmonės žudo vienas kitą, kaip neturintį jokios prasmės. Situacijos perversiškumas dar paryškinamas ir tuo, kad kas beįsijungtų į konfliktą neva mėgindamas padėti, galiausiai irgi po truputį praranda patys save, nes nieko nesugeba pakeisti - juos irgi įtraukia visiškai absurdiška karo logika.
Nors filmas puikus savo visuma, bet ypatingai geras yra filmo scenarijus (Kanų festivalio prizas už scenarijų). Siužetas ir dialogai apgalvoti iki smulkiausių detalių, situacija kartais per vieną minutę apsiverčia aukštyn kojom kelis kartus. Tuo pačiu metu, kiekvienas siužeto posūkis nėra savitikslis, atvirkščiai, pasakojimo posūkiai įveda papildomus aspektus.
Tai ir lemia, kad filmas išlieka labai įdomus: iki pat pabaigos nėra aišku, kaip baigsis pasakojama istorija ir, patikėkite, ji baigiasi ir netikėtai, ir kartu labai nuosekliai.
Tad šį filmą galima rekomenduoti visiems, kam patinka europietiškas kinas. Jis pripildytas veiksmo, įdomių situacijų, labai originalaus jumoro ir kartu nebanalių apibendrinimų.
Kartu filmas dar kartą primena, kad visai nesenai, visai netoli mūsų, vyko, o kitur ir tebevyksta tokie patys ar panašūs kariniai konfliktai, apie kurių politinę reikšmę mėgsta kalbėti politikai, bet kurių net mažiausios prasmės dažnai nesupranta žmonės, kurie laiko rankose automatus.
