Pradžių pradžia

Kūdikis iki 6 mėnesių amžiaus miega 16–20 valandų, prabusdamas 30 minučių – 2 valandoms. Kūdikiams dažnai ramybės neduoda besiformuojančios virškinamojo, nervų, atramos-judėjimo sistemos. Kūdikis dar tik mokosi adaptuotis prie dienos–nakties ritmo

Kad ir kaip būtų, tam tikri veiksmai prieš miegą, padeda išvengti problemų ateityje.

Pirmiausia padėkite atskirti kūdikiui dieną nuo nakties: dieną leiskite miegoti natūralioje aplinkoje, esant dienos šviesai bei garsams, o naktį šviesą išjunkite, migdykite tyloje. Normalu, jei kūdikis pabunda 3–6 kartus per naktį, tačiau išmokykite jį užmigti savarankiškai, nepratindami prie supimo, kaip prie būtino užmigimo ritualo.

Kodėl nemiega vaikas?

Kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus dažniausiai naktį pabunda, norėdami pasisotinti. Iki 3 mėnesių naktinio verksmo priežastis gali būti žarnyno diegliai. Statistiškai paskaičiuota, kad diegliai paprastai pasireiškia 2 savaičių amžiaus mažyliui ir trunka apie 100 dienų, esant šiai priežasčiai, galite išmėginti fizinius metodus (panešiokite kūdikį pilveliu žemyn, pamasažuokite pilvelį pagal laikrodžio rodyklę, padėkite pasišalinti dujoms iš kūdikio žarnyno arba sugirdykite pilvo pūtimą mažinančių lašiukų).

5–6 mėnesių amžiuje miegą trikdyti gali dygstantys dantukai. Apžiūrėkite kūdikio dantenas, jei jos paraudusios, patinusios, naktį jas galite patepti skausmą malšinančiais tepaliukais.

Kai kurie vaikai pradeda knarkti. Tokiu atveju būtinai kreipkitės į gydytoją, būtina įvertinti, ar nėra padidėję adenoidai ar tonzilės, kurios trikdo normalų kvėpavimą, o kartu ir miegą.

Ypač šaltuoju metų laiku, prasidėjus šildymo sezonui, santykinė oro drėgmė patalpose labai sumažėja. Dėl šios priežasties džiūstant gleivinėms, kūdikis gali dažniau pabusti dėl troškulio. Įsigykite oro drėkintuvą arba paprasčiausiai drėkinkite orą ant šildymo įrenginių dėdami šlapius rankšluosčius.

Vyresnio nei 6 mėnesių kūdikio jau nėra būtinybės maitinti naktį. Išmokę kūdikį gerti iš puodelio, galite nutraukti naktinį maitinimą. 12–14 mėnesių amžiuje naktinį maitinimą nutraukti patariama primygtinai. Pasiruoškite, kelias naktis mažylis dar gali reikalauti krūties ar buteliuko, tačiau po kiek laiko nurims, o miegas, atsikračius įpročio valgyti naktį, taps ramesnis.

Vaikas gali pabusti vien tam, kad įsitikintų, kad jūs esate šalia. Neignoruokite kūdikio verksmo, bet ir iš karto nepulkite jo nešioti ar supti. Pakalbėkite su juo, padainuokite lopšinę, neimdami ant rankų. Leiskite mažyliui suprasti, kad jūs esate šalia.

Ką sako specialistai?

Didžioji dalis miego specialistų tikina, kad ankstyvoje vaikystėje miego sutrikimai susiję su elgesio stereotipais. Pavyzdžiui, kūdikis pabunda ir užmiega tuomet, kai tėvai jį pamaitina ir pasupa. Vėliau pasisotinimo būtinybės nėra, tačiau kūdikis vis tiek pabunda iš įpročio. Ką daryti? Reikia pamažu keisti stereotipus teisingo elgesio link. Pavyzdžiui, prieš miegą nežaiskite aktyvių žaidimų, nežaiskite su vaiku lovytėje, tegul tai būna „miego rūmai“, pasistenkite, kad kūdikis suprastų, kad lovytė skirta ramybei ir poilsiui.

Net jei migdote mažylį supdami, į lovytę guldykite jį ne miegantį, bet užmingantį. Geriausia paguldyti vaiką į lovytę ir pasitraukti, kad mažylis užmigtų savarankiškai. Palaipsniui mažylis pripras užmigti savarankiškai. Sukurkite miego ritualą. Jis priklauso nuo kūdikio sveikatos, amžiaus ir pan. Pavyzdžiui, prieš migdydami kūdikį išmaudykite jį šiltoje vonioje, pakeiskite sauskelnes, paskutinį kartą pamaitinkite ir paskaitykite pasaką arba padainuokite lopšinę.

Daugelis tėvų įpranta pabusti ir bėgti prie vaiko iš karto, kai tik jis pabunda, kartu patys apribodami vaiko galimybę užmigti vėl arba ramiai pabūti savo lovytėje. Galiausiai vaikas pabunda prieš 7 ryto iki 2–3 metų amžiaus. Be to, įpratęs vaikas reikalaus, kad jūs prieitumėte iš karto, vos tik jis prabus. Jei norite, kad vaikas pamiegotų ilgiau, pamėginkite tokį būdą: prisukite žadintuvą 5 minutėmis vėliau, nei vaikas pabunda, po poros dienų prisukite dar 5 minutėmis vėliau.

Miegoti vienumoje

6 mėnesių amžiaus kūdikis jau gali miegoti atskirame kambaryje. Atskirame kambaryje galima migdyti ir naujagimį, jei jūs būsite pakankamai arti, kad išgirstumėte verkimą. Bet kokiu atveju, kuo mažylis vyresnis, tuo sunkiau bus jį pripratinti miegoti atskirame kambaryje. Vaikų psichiatrai sako, kad kūdikį gali išgąsdinti intymūs tėvų santykiai. Net jei jums atrodo, kad vaikas miega, jis gali būti prabudęs ir išsigandęs, nesuprasdamas, kas vyksta, tylėti. Nors, be abejo, rizika išgąsdinti vaiką yra ne tokia didelė.

Dar keli patarimai

• jei turite galimybę, prieš miegą išveskite vaiką pasivaikščioti;

• migdykite vaiką visada tuo pačiu metu;

• neleiskite prieš užmiegant ilgai žiūrėti televizoriaus;

• padidinkite vaiko fizinį aktyvumą dieną, skatinkite daugiau judėti, kad vakare mažylis būtų kiek pavargęs;

• sukurkite saugumo atmosferą, pavyzdžiui, nupirkite vaikui žaislą, su kuriuo jis galės miegoti, išvykdami iš namų su nakvyne, būtinai imkite žaislą, su kuriuo vaikas miega;

• nešokite prie lovelės iš karto, kai tik vaikas sujuda, jis gali judėti ir per miegus, luktelkite, gal vaikas nurims savarankiškai;

• pasirūpinkite, kad kambaryje nebūtų nei per šilta, nei per šalta. Optimali temperatūra miegamajame: 18–22° C;

• įsitikinkite, ar mažylis sveikas. Kartais pirmas net ir infekcinės ligos požymis gali būti sutrikęs miegas;

• neramiam kūdikiui (nesant fizinių miego sutrikimo priežasčių) galima duoti raminamosios arbatos ar specialių raminamųjų preparatų.

Tai įdomu

• jau 25–30 nėštumo savaitę vaisius mato sapnus. Motinos įsčiose mažylis sapnuoja beveik nuolat. Niekas nežino, ką sapnuoja dar negimęs vaikutis, tačiau manoma, kad tokia veikla užtikrina spartų smegenų vystymąsi.

• Kūdikiai sapnuoja ne visą laiką, jų sapnai užima maždaug 60 procentų miego.

• Psichologai tikina, kad kūdikiai geriausiai miega kambariuose, kurių sienos yra ramių, pastelinių tonų, ypač žalsvos ar melsvos spalvos. Neramus kūdikių miegas tuomet, kai miegamajame yra daug ryškių raudonų ar geltonų detalių.