Žmonės, gyvenantys tuose regionuose, kur dažnos vabzdžių platinamos ligos (pavyzdžiui, Afrikoje ar Vidurio Rytuose) neretai būna gerokai atsparesni infekcijoms už žmones iš kitų pasaulio šalių. Buvo manoma, kad atsparumo priežastis yra dažnas asmens kontaktas su sukėlėju, bet dabar atrodo, kad ir kontaktas su vabzdžio seilėmis, kuriose nėra ligų sukėlėjo, taip pat atlieka svarbų vaidmenį stiprinant imunitetą.
„Kai kuriuose regionuose uodai žmogui gali įgelti iki tūkstančio kartų per dieną. O tai jau daug uodų seilių“, - sakė Notre Dame universiteto (JAV) imunoparazitologė Mary Ann McDowell.
Atlikus tyrimą su gyvūnais nustatyta, kad ankstesnis kontaktas su smėlinių muselių musėmis padidina atsparumą leišmaniozei. M.A.McDowell nusprendė patikrinti ar tas pats poveikis būdingas ir maliarijos atveju. Bendradarbiaujant su JAV Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto mokslininkais, M.A.McDowell leido uodams, pernešantiems maliarijos parazitą, sugelti peles, iš kurių dalis anksčiau buvo sugeltos uodų, kurių organizmuose maliarijos sukėlėjo nebuvo.
Pelių, kurios iki tol buvo veikiamos švariomis vabzdžių seilėmis, kepenyse ir kraujyje parazitų buvo mažiau. Seilės paskatino jų imuninę sistemą gaminti daugiau su infekcija kovojančių cheminių junginių, vadinamų citokinais, kurie paprastai yra siejami su imuninėmis ląstelėmis, vadinamomis T-helperiais 1 (TH1). Pasak M.A.McDowell, reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų išskirti ir vakcinose žmonėms panaudoti aktyvūs vabzdžių seilių komponentai. Dabar mokslininkė su kolegomis ieško specifinio seilių baltymo, dėl kurio poveikio padidėja TH1 aktyvumas. Tuomet bus tikrinama ar šis baltymas taip pat veiks ir žmonių organizmuose.
Leišmaniozės vakcinų srityje jau pasiekta šiokia tokia pažanga. Išskirti baltymai, skatinantys TH1 aktyvumą, sakė Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto biochemikas Jesus Valenzuela. Dabar apsauginės baltymų savybės tiriamos su beždžionėmis ir šunimis. „Bandome pakartoti tai, kas natūraliai vyksta gamtoje – stimuliuoti tokį patį imuniteto tipą“, - sakė biochemikas.
Buvo atlikta keletas tyrimų su žmonėmis, kurie įrodė koreliaciją tarp kontakto su smėlinių muselių seilėmis ir atsparumu leišmaniozei. Venesuelos mokslininkai nustatė, kad Brazilijoje gyvenantys vaikai, kurių imuninis atsakas į smėlinių muselių seiles buvo stipresnis, buvo atsparesni leišmaniozei. Vaikų, kurie leišmanioze susirgo, imuninė sistema į muselių seiles nereagavo – tai reiškia, kad ankstesnio kontakto su jomis nebuvo. M.A.McDowell tyrimo, atlikto su JAV kariais, grįžusiais iš Irako, pirminiai rezultatai rodo, kad karių, kuriuos sukando smėlinės muselės ir kurie nesirgo leišmanioze, organizmuose buvo daugiau apsauginių TH1 citokinų nei tų karių, kurie leišmanioze susirgo.
Reikės atlikti panašius tyrimus, kad būtų nustatyta, ar uodų seilės pasižymi panašiu veikimu, sakė bendrovės „Sanaria“, dabar bandančios vakciną nuo maliarijos, atstovas Peteris Billingsley. Šios vakcinos pagrindas yra apšvitinta parazito forma. „Būtų labai puiku, jei tai veiktų“, - sakė P.Billingsley.
