Pagal galiojančią tvarką ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai Rusijos Federacijai turėtų būti įteikti per Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministeriją. Teisme Rusiją greičiausiai atstovaus Lietuvoje esančios ambasados atstovai. Jeigu žalą Lietuvos teismai priteis, iš Rusijos valstybės ją privalės išieškoti antstoliai.
Nuteisimas - sovietinės valdžios vykdytų represijų dalis
Iš Rusijos bus reikalaujama atlyginti žalą už neteisėtą Lietuvos pilietės O.Puskunigienės ir jos turto areštą, pilietinių teisių atėmimą, nuteisimą ir laisvės atėmimą bei išvežimą į Rusijos Gulagą. Išsivadavus iš okupacijos ir atkūrus Lietuvos valstybę ir demokratinę santvarką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 metais nustatė, kad O.Puskunigienė okupacijos metais buvo represuota ir neteisėtai nuteista.
Pasak ieškovų, Sovietų Sąjunga pažeidė tarptautinės teisės reikalavimus, okupuodama Lietuvą ir į Rusijos Gulago lagerius 1944-1952 metais išveždama šimtus tūkstančių, o už antisovietinę agitaciją nuteisdama ir išveždama dešimtis tūkstančių lietuvių. „O.Puskunigienės nuteisimas už antitarybinę agitaciją buvo ne teisingumo aktas, o sovietinės valdžios vykdytų represijų dalis“, - pabrėžė Teisės projektų ir tyrimų centro advokatas K.Čilinskas.
Teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad Lietuvos okupacijos metu, 1951 metais Šiaulių srities teismas O.Puskunigienę nuteisė 25 metais laisvės atėmimo bausme už antitarybinę agitaciją pagal tuo metu galiojusį Rusijos Baudžiamąjį kodeksą.
Nuosprendyje teigiama, kad ji nuteista už tai, „gimusi Jungtinėse Amerikos Valstijose iš buožių, lietuvė, TSRS pilietė, nepartinė, 1941 metais vokiečių okupacijos metu Lietuvoje kurstė antitarybinę agitaciją tarp Lietuvos gyventojų, šmeižė tarybinę armiją, platino antitarybinio turinio foto nuotraukas, 1947-1951 metais sistemingai skleidė provokacinius gandus apie greitai kilsiantį karą tarp Amerikos ir Tarybų Sąjungos ir iškraipė tarybinę tikrovę.“
Bausmę atlikti O.Puskunigienė buvo išvežta į Permės sritį.
Visą gyvenimą persekiojo KGB
Nustatyta, kad O.Puskunigienės byla buvo pradėta pagal KGB Lietuvos padalinio pareigūnų parengtus dokumentus. 1951-ųjų spalį jos namuose Akmenės rajone buvo atlikta krata, areštuotas turtas. Moteris nelaisvėje išbuvo iki 1956 metų, po 20 metų mirė.
Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktų duomenų matyti, kad iš įkalinimo įstaigos į laisvę paleista O.Puskunigienė neturėjo ramybės - ją persekiojo teisėsaugininkai. KGB O.Puskunigienės įpėdinių bylą pabaigė tik 1989-aisiais – iki tol moters šeima buvo stebima vien todėl, kad ją teismas nuteisė už sovietinės okupacinės valdžios požiūriu labai sunkų „nusikaltimą“ - antitarybinę agitaciją.
Pasak K.Čilinsko, 1971-aisiais O.Puskunigienė pateikė pareiškimą Lietuvos TSR prokurorui, prašydama peržiūrėti bylą bei ją reabilituoti. Savo pareiškime ji nurodė, kad „nepagrįstas areštas, nuteisimas, vėlesnis persekiojimas, žiūrėjimas į ją kaip į nusikaltėlę atėmė jai sveikatą, ji tapo nedarbinga, o jos nuteisimas jai primenamas nuolat įvairiausiomis progomis“.
Moteris taip pat skundėsi, kad politinė byla buvo fabrikuojama, ją tardęs KGB pareigūnas reikalavo kyšių iš artimųjų.
Apkaltino nužudytųjų brangenybių pagrobimu
O.Puskunigienė nurodė, kad buvo nuteista pagal melagingus Komunistų partijos nario parodymus – esą ji „vokiečių armijos kareiviams sušaudžius į nelaisvę paimtus rusų karius, nuseginėjo nuo žuvusiųjų skiriamuosius ženklelius, rodė aplinkiniams anksčiau nužudytųjų civilių gyventojų nuotraukas, aiškindama, kad tai padarė sovietų okupacinė kariuomenė“.
Prokuroras skundą atmetė, o KGB pasirūpino, kad apie ją, kaip „buržuazinę nacionalistę“ šmeižiantys „liudijimai“ būtų skleidžiami kuo plačiau - okupuotos Lietuvos spaudoje buvo rašoma, kad esą O.Puskunigienė yra turtuolė, vokiečių okupacijos metais prisigrobusi nužudytų nekaltų žmonių turto ir brangenybių.
Beje, okupuotos Lietuvos prokuroro pavaduotojas Kolesnikovas nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prezidiumui, kad O.Puskunigienė kalta dėl antitarybinės agitacijos, bet ji nebuvusi aštri. Todėl teismas laisvės atėmimo bausmę „sušvelnino“ ir skyrė 10 metų kalėjimo Rusijos Gulage.
Kreipėsi į Rusijos prezidentą V.Putiną
O.Puskunigienės vaikai yra parašę laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nes netoli gyvenvietės, kurioje gyveno jų motina, vokiečių kariuomenė tikrai sušaudė sovietų karo belaisvius. Prezidento tarnyba į laišką neatsakė, tačiau tyrimą pradėjo Lietuvos Generalinė prokuratūra.
Prokurorai informacijos apie įvykį paprašė kolegų iš Vokietijos ir Rusijos. Vokietijos pareigūnai atsakė, o Rusijos Federacijos pareigūnai lig šiol neteikia jokios informacijos.
Teisės projektų ir tyrimų centras pažymi, kad Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių okupacijos faktą bei Sovietų Sąjungos režimo neteisėtumą pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas. Pasak ieškovų, Rusijos Federacijos pareiga atlyginti Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpiu neteisėtu represavimu ir nuteisimu O.Puskunigienei ir ieškovams, padarytą žalą kyla iš Rusijos Federacijos tarptautinių įsipareigojimų. Mat Rusija pagal tarptautinę teisę yra pripažinta Sovietų Sąjungos teisių ir pareigų perėmėja.
Teismai turi siekti žalos atlyginimo
Byla bus nagrinėjama Kauno apygardos teisme, nors iš pradžių ieškinys buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui. Kadangi šiame dirba vienos iš ieškovių vyras – teisėjas Arvydas Poškus, byla perduota kolegoms iš Kauno.
K.Čilinskas pabrėžė, kad gavusi ieškinį Rusija formaliai turi galimybę pareikšti, kad ją saugo imunitetas nuo Lietuvos Respublikos teismų sprendimų.
„Tačiau tokio pareiškimo Lietuvos teismas gali nepripažinti, nes jis pažeistų 1992 metų Lietuvos Respublikos ir Rusijos dvišalę sutartį, kuria Lietuva ir Rusija įsipareigojo pripažinti ir vykdyti įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse bylose. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ įpareigoja visas Lietuvos Respublikos institucijas, taigi ir teismą, siekti, kad Rusijos Federacija atlygintų Lietuvos žmonėms ir Lietuvos valstybei Sovietinės okupacijos padarytąją žalą“, - sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas.
DELFI primena, kad dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo dar 2000-ųjų birželio 13 dieną Lietuvos Seimas priėmė įstatymą ir įpareigojo Vyriausybę sudaryti derybų su Rusijos Federacija delegaciją, patikslinti ir užbaigti SSRS okupacijos žalos skaičiavimus, apie tai informuoti Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos Tarybą ir Europos Sąjungą bei visas kitas tarptautines organizacijas ir siekti jų paramos šiuo klausimu.
Ar pritariate Sibiro tremtinės vaikų sprendimui prisiteisti 0,5 mln. eurų už trėmimą? Išreiškite savo nuomonę atsakydami į klausimą kolonoje dešinėje.