Pirmasis raundas. Taigi, kiek gi sveikam žmogui per dieną reikia riebalų?
Atkinsas: Visi žmonės skirtingi: vienam sudėtinga sustorėti, kitam – sulieknėti. Kiekvienas atvejis skirtingas, dėl to aš niekuomet neminiu tikslių skaičių. Tačiau tiems, kurių nestabilus gliukozės kiekis, verta atminti: tik riebalai stabilizuoja kraujo cukraus kiekį. Angliavandeniai jį destabilizuoja, o baltymai nepasižymi jokiu poveikiu.
Oršinas: Aš manau esant optimalia dietą, paremtą augalinės kilmės produktais, kuriuose yra gausu sudėtinių angliavandenių. Tokioje dietoje vartojama labai mažai riebalų, o tuose pasaulio kraštuose, kur maitinamasi tokiu būdu, infarktas – tokia pat retenybė kaip pas mus maliarija. Tai pats sveikiausias maistas.
Iš tikrųjų, daugeliui žmonių reikia vengti paprastųjų angliavandenių, ar tai būtų baltas cukrus, balta duona ar alkoholis: visi šie produktai sukelia greitą gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą. Kad jį sumažintų, mūsų liaukos pradeda gaminti insuliną, kuris žalingai veikia organizmą: pavyzdžiui, pagreitina kalorijų virtimą riebalais, o taip pat gali pagreitinti aterosklerozės vystymąsi ir, kaip kuriais duomenimis, netgi ardo imunitetą.
Tačiau aš niekuomet nesutiksiu, kad reikia iš viso vengti angliavandenių ir dėl to valgyti daug mėsos. Reikia tiesiog rinktis neapdirbtus natūralius produktus – daržoves, vaisius, žalumynus, varpinius ir ankštinius augalus. Juose gausu ląstelienos, jie lėtai įsisavinami ir nesukelia insulino gamybos. Jie taip pat nedidina rizikos susirgti širdies – kraujagyslių ligomis, nuo jų nesustorėsite ir nesusirgsite vėžiu. Tokia dieta netgi gali sustabdyti ar netgi atitaisyti kraujagyslių sutrikimus.
Atkinsas: Pirma, neakivaizdu, kad mėsa arba kiaušinių tryniai yra žalingi sveikatai. Sugrįžkime į praeitį, į dvidešimtuosius. 1921-1928 metais Masačiūsetso centrinės ligoninės kardiologinėje tarnyboje neužregistruotas nei vienas infarkto atvejis – o juk tais laikais žmonės valgė daug mėsos ir kiaušinių, kuriuos jūs manote esant kenksmingais. Tuomet buvo valgoma daug gyvulinės kilmės riebalų ir lašinių, tačiau žmonės nesirgo širdies – kraujagyslių ligomis taip, kaip šiandien.
Daktaras Oršinas pastaruosius 10 metų propaguoja dietą, kurioje iš riebalų gaunama mažiau nei 10 procentų kalorijų (didžioji jų dalis – augalinės kilmės) ir daugiau nei 70 procentų – iš sudėtinių angliavandenių. Be to, į jo programą įtraukti ir fiziniai pratimai, streso kontrolė, užsiėmimai palaikymo grupėse ir atsisakymas rūkyti. Jis išleido keletą knygų, tarp jų ir įžymiomis tapusias “Daktaro Oršino dieta nugali aterosklerozę” (1990) ir “Meilė ir išgyvenimai” (1999).
Daktaras Atkinsas tvirtina, kad savo unikalios baltyminės dietos pagalba padėjo 60 tūkstančių savo pacientų pradėti gyventi sveiką gyvenimo būdą. Šioje dietoje neribojamas suvartojamų riebalų kiekis – tik angliavandenių ir tik tų, kurie didina cukraus kiekį kraujyje. Tai balta duona, makaronai, baltas cukrus ir saldumynai, sultys, o taip pat ir vaisiai bei daržovės, kuriuose yra didelis cukraus arba krakmolo kiekis. Atkinsas – taip pat keleto knygų autorius, tarp kurių bestseleris – “Nauja mitybos revoliucija” (1992).
Antrasis raundas: Įrodyta, kad kai kurie riebalai, tokie kaip omega-3 bei omega-6, esantys žuvyje ir augaliniuose aliejuose, yra ypatingai svarbūs sveikatai. Kaip jais aprūpinti organizmą žmogui, besilaikančiam neriebios vegetariškos dietos?
Oršinas: Jiems per dieną reikia suvartoti 3-4 gramus linų aliejaus arba žuvies taukų, o geriausia ir to, ir to: tai padeda žymiai sumažinti infarkto riziką. O štai valgyti pačią žuvį nerekomenduojama. Esmė ta, kad žuvies rūšyse, kuriose gausu naudingųjų omega-3 riebalų, gausu ir kitų, žalingų riebalų bei cholesterino.
Pažiūrėkite į skurstančias tautas, kurios daugiausia minta augaliniu maistu. Jūs pamatysite, kad pas juos žymiai rečiau aptinkami širdies-kraujagyslių sutrikimai bei kiti degeneratyviniai susirgimai. Tačiau skurstančioms tautoms pradedant gyventi geriau, jų gyventojai pradeda gyventi kaip amerikiečiai – ir mirti kaip amerikiečiai. Japonijoje jaunuolių kraujyje aptinkamas cholesterino kiekis jau baigia susilyginti su amerikiečių. Saudo Arabijoje per pastaruosius 15 metų širdies susirgimų dažnis išaugo 20 kartų! Būtent tiek laiko ten egzistuoja “MacDonald’s” ir panašūs restoranai.
Atkinsas: Mokslininkas T.L.Klivas savo knygoje “Cukraus liga: pagrindinė mūsų laikų liga” (1975) išvystė labai įtikėtiną teoriją, kodėl primityviose šalyse neišplitę “civilizacijos ligos” – infarktas, diabetas, hipertonija, hemorojus, tiesiosios žarnos susirgimai… Kažkuriuo metu prie įprastos tokių tautų mitybos prisidėjo paprastieji angliavandeniai – ir jau po 20 metų ten atsirado ir paplito diabetas bei širdies susirgimai.
Būtent todėl dar prieš 60-80 metų Amerikoje nebuvo tiek infarktų, nepaisant dažno mėsos ir kiaušinių vartojimo, fondinių biržų žlugimo, karo, skurdo ir 60 valandų darbo savaitės. Tik tuomet, kai kola tapo mūsų kasdieniniu gėrimu, kai ant mūsų stalo atsirado baltasis cukrus ir mes išmokome smulkiai malti grūdus, tik tuomet atsirado epidemija. Aš žinau, kad daktaras Oršonas dėl to nesiginčys: juk kurdamas savo angliavandenių dietą jis į ją neįtraukė rafinuotų angliavandenių.
Oršinas: Taip, tačiau jūs nepaminėjote, kad ateidami į “MacDonald’s” restoraną žmonės gauna ne tik kolą ir baltą duoną, bet ir daug riebalų. Teks pripažinti, kad šiandieninių susirgimų kaltininkas yra ne vienas. Dėl problemos gali būti kalti riebalai, rafinuoti angliavandeniai, arba ir tai, ir tai kartu.
Beje, aš visuomet primygtinai tvirtindavau, kad dieta – ne vienintelis svarbus mūsų sveikatos faktorius. Nemažą vaidmenį vaidina ir santykiai tarp žmonių bei gyvenimo būdas. Aerobika, meditacija, grupinė terapija – be viso to jūsų mitybos pobūdžio negalima pavadinti sveiku, kad ir koks jis bebūtų.
Viduržemio jūros mitybos piramidė
Ji pripažinta antrąja pagal sveikumą po azijietiškos. Viduržemio jūros racionas išskirtinai naudingas širdžiai. Jeigu JAV 46 procentai vidutinio amžiaus vyrų miršta dėl širdies ligų, tai Kretos saloje šis skaičius lygus vos 4 procentams. Pagal vieno tyrimo duomenis, laikymasis Viduržemio jūros dietos padeda 70 procentų sumažinti širdies-kraujagyslių ligų susirgimo tikimybę – netgi lyginant su griežta neriebia dieta, kurią dažnai širdininkams rekomenduoja gydytojai. Norite gyventi ir valgyti viduržemiškai? Susidarykite savo meniu iš šių produktų (išvardinti eilės tvarka pagal jų svarbą racione).
Kiekvieną dieną:
- duona ir makaronų gaminiai (pageidautina iš rupaus malimo miltų), ryžiai, kuskusas, kukurūzų košė, bulvės ir kiti grūdai;
- daržovės, vaisiai, ankštiniai, riešutai;
- alyvuogių aliejus (pageidautina nerafinuotas);
- neriebūs sūriai ir jogurtai.
Keletą kartų per savaitę:
- žuvis;
- paukštiena;
- kiaušiniai;
- saldumynai.
Keletą kartų per mėnesį arba dažniau, tačiau labai mažais kiekiais:
- raudona mėsa;
- plius reguliarus sportinis krūvis bei saikingas raudonojo vyno vartojimas.
Ketvirtasis raundas. Ar gali būti, kad angliavandenių dietos šalininkai nukentės dėl riebalų trūkumo organizme?
Oršinas: Jokių problemų nekyla, jeigu valgote įvairius vaisius ir daržoves, ankštinius ir grūdus ir kas dieną po 3-4 g vartojate žuvies taukus arba linų aliejų. Žinoma, jeigu jums slenka plaukai arba oda praranda elastingumą ir t.t., tai gali reikšti, kad jūsų organizmas gauna nepakankamai riebalų. Tačiau tai lengva ištaisyti.
Beje, riebalų dietos šalininkai susiduria su problema, apie kurią mes dar nekalbėjome – seksualinė. Bėgant metams siaurėja ne tik širdies, bet ir lytinio organo kraujagyslės. Vienas tyrimas parodė, kad vyrai, kurių cholesterolio lygis viršija 250, 80 procentų dažniau patiria seksualines disfunkcijas nei tie, kurių cholesterolio lygis žemesnis nei 180.
Dabar žinoma, kad medžiaga, vadinama azoto monooksidu, plečia kraujagysles. Tyrimai parodė, kad pereinant prie neriebios vegetariškos dietos šios medžiagos gamyba suaktyvėja. Daugelio pacientų seksualinės funkcijos pagerėjo po to, kai jie sumažino riebalų bei cholesterino suvartojamą kiekį.
Penktasis raundas. O ką jūs pasakysite apie neriebią dietą vaikams? Ar tai naudinga?
Oršinas: vaikams reikia daugiau kalorijų, nes jie auga. Dėl to griežta dieta su 10 procentų riebalų – ne jiems. Tačiau neseniai atlikti tyrimai su 12-17 metų paaugliais parodė, kad jie jau turi sankaupų koronarinėse arterijose, o tai reiškia, kad aterosklerozė prasideda dar vaikystėje. Ir, kas svarbiausia, būtent tuomet nusistovi mūsų skonis bei pasirinkimas. Todėl aš patarčiau tėvams nuo mažumės vaikus pratinti prie augalinės arba žuvies-vegetarinės mitybos.
Šeštasis raundas. O kokios jūsų asmeninės dietos?
Atkinsas: Aš laikausi mažo angliavandenių kiekio dietos, nes turiu problemų su cukraus kiekiu kraujyje. Pagrindinis mano maistas – mėsa ir salotos, o taip pat žuvis, paukštiena ir kiaušiniai. Ir, žinoma, daug žalių daržovių. Mano lipidų apykaita šiandien žymiai geresnė nei prieš 35 metus, kai aš pradėjau laikytis šios dietos ir per visą šį laiką aš dėl ligos nepraleidau nei vienos darbo dienos. Dabar man 68 metai, aš dirbu 70 valandų per savaitę ir po 2 valandas be pertraukos žaidžiu tenisą. Anksčiau man reikėdavo 8-9 valandų miego, kad jausčiausi pailsėjęs, o dabar užtenka penkių su puse.
Oršinas: Mano vaikystė prabėgo Teksase, kur mėsa valgoma 3-4 kartus per dieną ir aš mėgstu mėsą. Taigi kai būdamas 19 metų amžiaus aš tapau vegetaru, tai buvo rimta auka. Tačiau mainais aš gavau puikią savijautą, aš turiu daugiau energijos, mano mintys aiškesnės. Pagerėjo oda ir pasikeitė netgi kūno kvapas!
Atkinsas: Mes abu laimėjome, nors judėjome skirtingomis kryptimis. Gali būti, kad tai įrodo vieną tiesą: nėra vienintelės dietos, kuri tinka visiems. Egzistuoja skirtingi medžiagų apykaitos tipai – ir skirtingi būdai padovanoti sau sveikatą.
