Teismas nustatė, kad dar praėjusių metų sausį M.Semaško su pažįstamu Vladimiru Ignatavičiumi per pažinčių skelbimus internete susipažino su Vidmantu S. Sausio 26-osios vakarą jie Vidmantą S. pasikvietė į savo nuomojamą butą sostinės Tilto gatvėje.

Vienoje spaustuvėje bei fotogalerijoje dirbęs vyriškis į pasimatymą atsivežė antrankių, odinių kaukių, vibratorių – esą jam patiko grubus seksas. Su naujais pažįstamais Vidmantas S. išlenkė vieną kitą taurelę, kai šie, iš anksto suplanavę apiplėšimą, jį ėmė spardyti. Ant žemės pargriuvusį gėjų M.Semaško su savo bendru surakino antrankiais ir nutempė į vonią.

Prileidę vandens, jie homoseksualios orientacijos vyrą ėmė smaugti, skandinti. Vėliau teismo ekspertai nustatė, kad Vidmantas S. mirė nuo uždusimo.

Tą patį vakarą vonioje palikę savo auką, M.Semaško su bendru nuėjo į parduotuvę ir per kelis kartus maždaug už 800 litų prisipirko įvairių alkoholinių gėrimų bei maisto. Iš vilniečio jie taip pat pagrobė du mobiliuosius telefonus ir SIM korteles, įvairius dokumentus.

Kitą rytą žudikai nuėjo į Kalvarijų turgavietę, nusipirko didelį maišą. Į jį įkišę nužudytąjį, taksi nuvežė į vieną Bokšto gatvės kiemų ir išmetė. Čia išgulėjęs Vidmanto S. lavonas buvo rastas tik po dviejų mėnesių.

Tiriant žiaurų nusikaltimą pareigūnams ilgą laiką nepavyko rasti įtariamųjų – esą buvo gauta žinių, kad gėjų nužudyti galėjo nedidelio ūgio berniukas. Būtent pagal tokius požymius operatyviniai darbuotojai ir ieškojo žudiko. Tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad tas berniukas – greitai trisdešimtmetį švęsianti Baltarusijoje gimusi M.Semaško. Iš išvaizdos ji iš tiesų primena berniuką, - tai, kad ji yra moteris, išduoda tik balsas.

Vilniečio nužudymu įtariama M.Semaško buvo sulaikyta tik birželio pabaigoje – praėjus beveik pusmečiui po nusikaltimo.

Teisme M.Semaško pripažino savo kaltę, tačiau tvirtino, kad nužudyti Vidmanto S. esą ji nenorėjusi – siekė tik apiplėšti. Ne kartą už grotų kalėjusios moters bendro byla yra išskirta į atskirą.

M.Semaško yra pagimdžiusi dvi dukras, tačiau jų neaugina – moteris pareigūnams yra prisipažinusi, kad mergaites įvaikino Prancūzijos piliečių šeimos.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis – dar negalutinis. Nuteistoji jį dar gali apskųsti aukštesnės instancijos teismui apeliacine tvarka. Beje, už žiaurų vilniečio nužudymą Vilniaus apygardos prokuratūra moterį siūlė įkalinti 16 metų.