“Kauno dienoje” - interviu su ilgamečiu Lietuvos rinktinės žaidėju ir vienu jos lyderių 30-mečiu Daliumi Rasikevičiumi, šį sezoną rungtyniaujančiu Vokietijos klube “ASV Hamm”.
Tobulinti reikia daug ką
- Daliau, kaip vertinate Lietuvos rinktinės žaidimą Europos čempionato atrankos varžybose?
- Gerai, nes savo tikslą - įveikti atrankos varžybų barjerą - pasiekėme. Tačiau žaidimo kokybę, taip pat ir organizacinius dalykus, reikia tobulinti. Laiko pasirengti atrankos etapo varžyboms turėjome labai mažai. Susirinkome per Kalėdas, po dviejų dienų išvykome į turnyrą Rygoje, o iškart po Naujųjų jau reikėjo žaisti. Tai nėra normalu. Visų kitų šalių rinktinės taip nesielgia, jie per metus surengia po 2-3 stovyklas ir dalyvauja turnyruose, rengdamiesi svarbiausioms varžyboms.
- Žinodami aplinkybes ir pasirengimo sąlygas, daugelis Lietuvos rankinio specialistų netikėjo, kad įveiksite atrankos barjerą?
- Iš tiesų manau, kad padarėme pakankamai daug. Be to, žaidėme be kelių stipriausių Lietuvos rankininkų. Bet tie, kurie norėjo žaisti už Lietuvą, atvyko, nepaisant to, kad LRF negalėjo mums sumokėti už kelionę į Lietuvą. Todėl džiaugiamės, kad pavyko įveikti pirmąjį etapą, o dabar laukiame kitų varžovų.
Trūko susižaidimo
- Ar galima sakyti, kad šįmet rinktinė, kuriai neatstovavo keli stipriausi žaidėjai, buvo silpnesnė už ankstesnių metų komandą?
- Galbūt rinktinė buvo ne silpnesnė, o mažiau susižaidusi. Juk buvo nemažai žaidėjų, kurie debiutavo rinktinėje arba jai atstovavo po ilgos pertraukos.
Trenerio Valdemaro Novickio laikais rinktinei atstovaudavo “Granito” branduolys, dar keli žaidėjai atvykdavo iš užsienio, todėl nebuvo sunku susižaisti, tuos pačius derinius darydavome “Granite” ir rinktinėje.
O dabar viską reikia lipdyti iš naujo, rankininkai suvažiuoja iš pačių įvairiausių klubų. Todėl treniruočių stovyklos mums būtų labai pravertusios, nors žinojome, kad LRF neturi pinigų ir jų nebus.
Tiesą sakant, jau esame prie to įpratę, nes kasmet tas pats kartojasi. Esame maitinami pažadais, atsibosta, praleidžiame metus ir vėl grįžtame į rinktinę.
Mes, žaidėjai, atrodo, esame didesni Lietuvos patriotai už tuos, kurie yra aplink mus ir turi rūpintis rinktine.
Mano akimis, didžiausias pavojus slypi tame, kad jaunoji karta, ateinanti į rinktinę, ja nusivils. Jiems atrodo, kad rinktinė - viršūnė, bet susidūrę su realybe jie jau pagalvoja, ar verta jai atstovauti ir toliau. O mūsų kartos rankininkų, įpratusių prie visko, jau nebe daug liko.
Jaunimas paliko neblogą įspūdį
- Kokį įspūdį Jums padarė jauni rinktinės žaidėjai?
- Visai neblogą, tik jie, išskyrus Valdą Novickį, neturėjo daug galimybių kovoti aikštėje. Valdas iš tiesų šiame etape gerai žaidė ir tarp jaunimo aiškiai išsiskyrė, gaila, kad prieš kovą su šveicarais jis susirgo. Aišku, kaip ir visiems jauniems sportininkams, jiems dar reikia įdėti daug darbo ir užsispyrimo, bet, manau, ir federacija turi pasistengti, kad jaunimas nematytų vien tik to vargelio rinktinėje. Juk duodant 30 litų per parą, kai visą parą reikia prasėdėti oro uoste, sunku prasimaitinti.
- O gyvenimo sąlygas turėjote geras?
- Viešbutyje Alytuje buvo per šalta. Bet mus labai gerai priėmė Varėnoje, kur žaidėme su turkais. Galėjome ten pagyventi keletą dienų, bet Varėnoje gyveno turkai, kurie liko nepatenkinti, kad negalėjo pasižvalgyti po naktinį Vilnių.
Buvo per šalta ir Alytaus sporto rūmuose. Galbūt todėl prieš svarbiausius mačus su Šveicarija ir susirgo pusė komandos. O Šveicarijos žurnalistai dar susuko ir filmuką po rungtynių Alytuje, kaip čia pas mus viskas “gražiai” atrodo. Pasišaipė.
Mus skaudino tai, kad nebuvo jokios reklamos Alytuje, kur žaidėme dvejas rungtynes. Turbūt buvo galima plakatus pakabinti prie didžiausių parduotuvių įėjimų, ne tik ant sporto rūmų ir viešbučio durų, prie kurių žmonės mažiausiai vaikščioja. Juk ne vienas žmogus Alytuje nusistebėjo, kad nieko nežinojo apie Europos čempionato varžybas jų mieste.
Lauks žinių iš federacijos
- Ar Vengrijos rinktinė lietuviams įkandama?
- Manau, išskyrus ispanus ir kroatus, o su visais kitais varžovais galima kautis. Ypač, jeigu atvyktų dar 5-6 žaidėjai, nežaidę atrankos varžybose. Bet silpnų priešininkų šiame etape tikrai nebus nė vieno, todėl labai svarbu, kaip bus organizuotas pasirengimas.
- Kaip manote, ar į Europos čempionato atkrintamąsias varžybas susirinks visi stipriausieji rankininkai?
- Viskas priklausys nuo federacijos, kaip ji pažiūrės į visa tai. Jeigu LRF vadovai bus suinteresuoti rezultatu ir kvies žaidėjus, manau, susirinks ir tie, kurie dabar nežaidė. Kiek žinau, daugelis norėtų žaisti už Lietuvą. Bet esame “atsikandę” visų tų problemų, kurios nesikeičia jau daugelį metų, todėl nežinia, kaip kas sugalvos elgtis. Nors ir pasiekę tikslą, nemažai žaidėjų iš rinktinės išvyko nepatenkinti.
- O Jūs pats?
- Aš irgi lauksiu žinių iš federacijos. Gal jau treneriui neatrodysiu reikalingas.
LRF neatsikrato skolų šleifo
LRF generalinė sekretorė Jolanta Jankevičienė tvirtino iš žaidėjų negirdėjusi jokių nusiskundimų, be to, jos teigimu, žaidėjai žinojo, kur ir kokiomis sąlygomis važiuoja. “Tačiau jiems už žaidimą galima tik padėkoti”, - sakė J.Jankevičienė.
Alytaus ir Varėnos arenos, jos teigimu, buvo pasirinktos ne tik dėl to, kad jos pigesnės, bet ir dėl to, kad jas galėjo užpildyti žiūrovai, nes Vilniuje ar Kaune vargu ar jie susirinktų. Beje, užpernai lemiamose pasaulio čempionato rungtynėse su Graikija Lietuvos rankininkų žaidimą stebėjo sausakimša Kauno sporto halė.
Paklausta, ar Lietuvos rankininkams įkandama Vengrijos rinktinė, atsakė: “Bus matyti”.
J.Jankevičienė neneigė, kad LRF tebeslegia skolos, nors tikisi, kad ateityje situacija gerės. Ar su vengrais Lietuvos rinktinei nebus siūloma žaisti abiejų mačų svečiuose, spręs LRF vykdomasis komitetas.
“Suprantama, patiems žaidėjams būtų maloniau žaisti saviems žiūrovams, bet kaip nuspręs vykdomasis komitetas, taip ir bus.” Jos teigimu, įveikti vengrus yra tik nedidelė galimybė: “Tikėtis galima visada, bet, įvertinus realias galimybes, laimėti prieš vengrus yra tik nedidelė galimybė.”
