Antai Panevėžio policijos pareigūnai vienoje slaptavietėje surado apie 3 tūkst. kompiuterinių žaidimų, kino filmų ir kitos taip vadinamosios piratinės produkcijos.

Už piratinės produkcijos platinimą ir laikymą numatyta bauda nuo 1 tūkst. Lt iki 3 tūkst. Lt. Tačiau, pasak pareigūnų, baudos teisme dažnai skiriamos kur kas mažesnės, todėl jomis atsipirkusieji toliau užsiima šia veikla.

Daugiausiai piratine produkcija prekiaujama turgavietėse, kur kompaktines plokšteles ir kasetes galima įsigyti kelis kartus pigiau.

„Ji visuomet bus pigesnė už legalią produkciją, nes nuo jos nėra sumokėti privalomi mokesčiai, importo mokesčiai, gamybos sąnaudos. Todėl žmonės vis tiek renkasi ne kokybę, bet pigumą“, – sakė Nerijus Kurklietis, Panevėžio policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas.

Licencijuota muzikine ir kino filmų produkcija prekiaujantys prekybininkai tikina, kad, lyginant su 2006 m., šįmet perkančiųjų tokią produkciją sumažėjo du kartus.

„Dėl kokybės tikriausiai, dėl garso, dėl vaizdo. Stengiamės jau geresnį, tegul ir brangiau nusipirkti ir apskritai nekenkti visiems muzikantams, juk jų čia duona ir uždarbis“, – sakė panevėžietis Jurijus Sagalovas.

Pasak antipiratinės veiklos asociacijos pirmininko, piratinė produkcija gaminama pogrindiniuose fabrikėliuose Lietuvoje, tačiau daugiausia atkeliauja iš Rusijos ir Baltarusijos.

Anot jo, vieni pareigūnai nepajėgūs kovoti prieš masinius autorių teisių pažeidimus, todėl vos prieš du mėnesius susikūrusios asociacijos tikslas apsaugoti ir savų, ir užsienio kūrėjų intelektinę nuosavybę.

„Manome, kad būtų tikslinga vykdyti švietėjišką veiklą, nes, sakykim, jaunoji karta dar nelabai supranta, kas yra intelektinė nuosavybė, sakykim, mokinukai perka vieną teisėtą diską, keletą įrašo ir pardavinėja vienas kitam tą muziką, filmą ar žaidimą“, – teigė Vytas Simanavičius, Antipiratinės veiklos asociacijos pirmininkas.

Pasak Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros direktoriaus, mūsų šalyje autorių teises gina apie 10 asociacijų, tačiau iki šiol nėra sukurto bendro antipiratinės kovos centro, kuris, jo teigimu, koordinuotų visų teisių turėtojų veiksmus ir vieningai kovotų prieš piratavimą.

Savo teisių gynimu, pasak direktoriaus, suinteresuotos ir užsienio gamintojų asociacijos, todėl ir vyriausybei turėtų rūpėti bendra strategija, kad Lietuvoje būtų parduodama tik licencijuota produkcija.