Svarstydami Seime pateiktą programą parlamentarai negailėjo kritikos, tvirtindami, kad ji yra perteklinė ir situacijos nepakeisianti.
Liberalas Vytautas Čepas sakė, kad ši programa skatina alkoholizmą ir siūlė apskritai keisti požiūrį į demografines problemas.
Tuo tarpu liberaldemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė sakė, kad programoje yra keletas dezinformuojančių teiginių, vienas jų, kad mažėjant santuokų skaičiui, mažėja ir gimstančių vaikų. Anot parlamentarės, moterys gimdo ir ne santuokoje.
Kai kurie parlamentarai siūlė mažo gimstamumo priežasčių ieškoti ne finansinėse problemose, o žmonių vertybinėse nuostatose.
Lietuva – mažiausio gimstamumo dešimtuke
Apie gilėjančią demografinę krizę mokslininkai kalba jau 15 metų, pabrėždami, jog nuo 1990 metų Lietuvoje gimstamumas sumažėjo beveik per pusę.
„Iki 1990-ųjų kasmet gimdavo maždaug 56-57 tūkst. vaikų, dabar 30 tūkst. ir tai - tik absoliutūs skaičiai. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis vaikų skaičius, kuriuos moteris pagimdo per savo gyvenimą) sumažėjo nuo 2 iki 1,27“, - DELFI teigė Socialinių tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja, profesorė Vlada Stankūnienė.
Pasak mokslininkės, vienai moteriai tenkantys du vaikai yra ta riba, ties kuria balansuojama – bus užtikrinta demografinė pusiausvyra ar ne. Jei rodiklis truputį mažesnis, dar ne tragedija, tačiau šiuo metu Lietuvoje vienai moteriai tenka tik 1,27 vaiko.
„Vienai moteriai 1,3 vaiko tenkantis rodiklis tarptautiniu mastu vadinamas mažiau negu mažu gimstamumu. Taigi, mes esame maždaug penktoje vietoje tarp atsiliekančiųjų, pasaulyje patekdami į mažiausio gimstamumo dešimtuką“, - pabrėžė demografė.
V.Stankūnienės žodžiais, ir čia „blogumas gali būti sąlyginis“, tačiau tai, kad vietoje nueinančios kartos ateina 0,6 vaiko, rodo ypatingai intensyvią depopuliaciją.
Jeigu gimstamumas taip nebūtų mažėjęs, kaip mažėjo nuo 1990-ųjų, o būtų likęs ties kartų kaitos užtikrinimo riba, šiandien Lietuvoje gyventų per 300 tūkst. vaikų daugiau.
