Iki šiol ji praneša karščiausias naujienas, tačiau labai retai kalba apie savo asmeninį gyvenimą. “Pranešu žinias, bet ar dėl to turiu būti dėmesio centre? Nemanau, kad kam nors įdomu, ką valgau ar geriu”, - Lietuvos televizijos informacinių laidų vedėja niekada pernelyg neatvirauja apie savo asmeninį gyvenimą.
Santūri ji liko net tuomet, kai daugiau nei prieš trejus metus žuvo vyras Tadas Dambrauskas. “Nuo tada gyvenu kitaip”, - prisipažino “Panoramos” vedėja.
Už studijos durų - šūviai
E.Bučelytė visuomet svajojo dirbti televizijoje. Iki šiol nė karto neabejojo, kad pasirinkimas buvo teisingas. “Jaučiuosi esanti savo vietoje. Iki šiol nesu abejinga savo darbui”, - nusišypsojo moteris, jau keliolika metų kone kasdien sėdanti prieš galingus prožektorius ir televizijos kameras.
Ir tą vakarą TV studijoje viskas atrodė tarsi įprastą dieną. Eglę kamavo bloga nuojauta, bet žurnalistė negalėjo žinoti, kad po keliolikos valandų ją iš darbo išprašys automatais ginkluoti rusų kareiviai. TV inžinieriai įjungė studijos apšvietimą, operatoriai - kameras, režisieriai įsitaisė prie pulto. Tiesa, redaktoriai gerokai sparčiau turėjo rengti naujausius pranešimus - įvykiai keitėsi kiekvieną akimirką.
“Tankams ir šarvuočiams pradėjus važiuoti pro Vingio parką televizijos link su režisiere V.Kikilaite nusileidome į II studiją, - TV darbuotojoms nekilo mintis rengtis paltus ir eiti namo. - Apačioje išgirdome tankų šūvius prie TV bokšto. Studijoje likome dviese - aš ir operatorius. Duris užrakino, vėliau jas iškapojo rusų desantininkai.”
Paskutinėmis minutėmis E.Bučelytė pasakojo ne apie tai, kas vyksta kitose Lietuvos vietose, ji buvo įvykių centre - moteris suprato, kad kita auka gali būti ji. “Studijoje girdėjome sprogimus, drebėjo sienos, - prisimena TV žurnalistė. - Tai tęsėsi pusvalandį, gal valandą. Galiausiai pro studijos langą pamačiau, kaip kariškiai įsiveržė į režisierės kambarį, po to 10 minučių laužė mūsų duris.”
Moteris jautė baimę, bet stipresnė buvo pareiga. Jos balsas tą naktį įkvėpė milijonus lietuvių. “Negalėjome žinoti, ką darys desantininkai, bet trauktis buvo per vėlu”, - kirviu kapojamų durų garsas iki šiol neišdilo iš žurnalistės atminties.
Vadina įsimintiniausia patirtimi
Dar kelios minutės ir transliacija nutrūko. Tai buvo ženklas, kad desantininkai užėmė Lietuvos televiziją. “Įbėgę liepė nejudėti, nesikalbėti, nes šaudys. Išvarė į koridorių. Vis kartojo tuos pačius žodžius: “Ne razgovarivat, a to budem streliat”, - kareivių grasinimai moters neįbaugino.
Desantininkai leido pasiimti paltus. “Susidarė įspūdis, kad jiems buvo liepta mus įtikinti, kad lietuvis milicininkas nušovė kareivį, todėl jiems įsakyta užimti televiziją”, - eidama televizijos koridoriais E.Bučelytė girdėjo vis tą pačią šaradą. Pastatas buvo pilnas dūmų, ant grindų mėtėsi stiklo šukės, išvartyti gėlių vazonai.
“Tos dienos - vienos reikšmingiausių mano gyvenime, - nedvejodama kalba televizijos žurnalistė. - Tai gyvoji mūsų tautos istorija. Be to, man, kaip ir daugeliui lietuvių, teko būti tų įvykių centre.”
Baimė, nežinios jausmas slėgė prieš šešiolika metų, dabar E.Bučelytė nejaučia jokių slogių jausmų. “Atvirkščiai, visuomet pabrėžiu, kad tai buvo vieni svarbiausių įvykių mano gyvenime. Už šią patirtį esu dėkinga likimui”, - nė kiek nekoketuoja pašnekovė. Ji supranta, kad viskas galėjo susiklostyti ir kitaip, tačiau apie tai susimąsto tik dabar, kai šešiolikos metų senumo įvykiai vis labiau nugrimzta praeityje.
“Panorama” - mėgstamiausias darbas
E.Bučelytė į televiziją grįžo iš karto po to, kai ją paliko kolaborantai. Jau keliolika metų veda Lietuvos televizijos informacines laidas. Patyrusi televizijos žurnalistė niekuomet nepritarė posakiui, kad darbą dera keisti kas penkerius metus. “Nieko panašaus. Myliu savo darbą, ir tiek. Kodėl turėčiau ką nors keisti?” - niekada nesusimąstė viena “Panoramos” vedėjų.
Prieš kelerius metus buvo sudarytas naujas darbo grafikas - E.Bučelytė dažniau praneša pavakario žinias, “Panoramos” eteryje dažniausiai dirba savaitgaliais. “Nenoriu komentuoti tokių dalykų. Tai ne nuo manęs priklauso. Manau, kad darbinius klausimus turime spręsti tarnybos viduje”, - rodos, jokių nuoskaudų nejaučia patyrusi TV žurnalistė.
Kitų televizijų pasiūlymų sulaukianti E.Bučelytė sako vertinanti LTV. “Svarbu, kad informacinė laida būtų patikima. Lietuvos televizija nepriklausoma nuo komercinių interesų. Nešališkumas - vienas svarbiausių žurnalistikos principų. LTV informacinėse laidose visuomet siekiame objektyvumo. Be to, esu sėslus žmogus”, - kalba žurnalistė.
Kitokio formato laidos jai neatrodo labai įdomios, TV profesionalė pernelyg susigyveno su informaciniu žanru. “Su Lietuvos televizija susiję vieni svarbiausių mano gyvenimo įvykių, - atvirai kalba žurnalistė. - Nesu karjeristė, todėl nesirengiu nieko keisti.”
Ar kartais nepabosta, kad žiūrovai ją visuomet pirmiausiai sieja su tragiškaisiais Sausio 13-osios įvykiais? “Nežinau, ar tai gerai? Niekada apie tai nesusimąsčiau. Nesu iš tų žmonių, kurie pernelyg sureikšmintų savo asmenį”, - atvirai kalba E.Bučelytė.
Sūnui dalija ir vyriškus patarimus
Likimas jai negailėjo skaudžių smūgių. Vieną didžiausių sudavė daugiau nei prieš trejus metus. Jai nereikėjo pranešti žinios, kad 2003-iųjų birželį savo namuose negyvas rastas į pratybas ketinęs vykti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vaizdo operatorius ir fotografas vyresnysis seržantas 50-metis Tadas Dambrauskas. Tai padarė kolegos. Tą dieną E.Bučelytė neturėjo jėgų sėsti prieš televizijos kameras. Netikėtai miręs vyresnysis seržantas buvo jos gyvenimo vyras.
T.Dambrauskas negyvas rastas pirtelėje savo namuose Riešėje (Vilniaus r.). Jį aptiko kariškiai užsukę paimti pratybas turėjusio filmuoti ir fotografuoti kolegos. Fotografui neatlaikė širdis, mirties priežastis - infarktas. “Nemėgstu kalbėti apie asmeninį gyvenimą, ypač apie tokius skaudžius įvykius”, - net treji metai negydo sielos žaizdų.
“Nebuvo lengva, - atsidūsta žurnalistė. - Gyvenimas yra gyvenimas. Suprantu, kad nieko negaliu pakeisti. Negalima susitaikyti su tokiais dalykais. Žinau, kad negaliu palūžti, privalau gyventi”. Ne tik dėl savęs, bet ir penkiolikamečio sūnaus Luko. “Privalau juo pasirūpinti. Neslėpsiu, vienai moteriai nėra lengva auginti sūnų”, - kalba televizijos žurnalistė, TV studijoje niekada nedemonstruojanti prastos nuotaikos.
Lukas - paauglys, todėl E.Bučelytė privalo dalyti ir vyriškus patarimus. “Turiu atstoti ir motiną, ir tėvą”, - moteris nenuleidžia rankų. Jai labiau rūpi sūnaus, bet ne pačios asmeninė laimė. “Sūnus, kaip ir aš, nelabai mėgsta viešinti savo gyvenimą”, - sako E.Bučelytė.
Nesijaučia vieniša
Prabanga, elito vakarėliai, atostogos egzotiškuose kraštuose - komercinės televizijos tokiomis spalvomis piešia savo garsenybių gyvenimus. E.Bučelytei - tai svetima. “Nesiskundžiu. Man visko užtenka. Aišku, negaliu įsigyti namo, bet skųstis nenorėčiau. Tai priklauso nuo to, ko nori iš gyvenimo: tris kartus per metus vykti į egzotiškus kraštus ar jausti vidinę pilnatvę”, - žurnalistė nesureikšmina materialių dalykų.
Ji nesijaučia vieniša. “Turiu ne tik sūnų, bet ir krūvą draugų, brolį, mamą. Esu sveika. Negaliu jaustis nelaiminga, nors pastarieji treji metai pareikalavo papildomos ištvermės. Gerokai lengviau tiems, kurie neturi jokių įsipareigojimų, kuriems nereikia niekuo rūpintis”, - kalba žurnalistė.
Netikėtai miręs E.Bučelytės vyras dirbdamas nevengė rizikos ir netradicinių sprendimų, dėl gero kadro buvo pasiryžęs pralaužti bet kokius ledus. Jis pirmasis ir vienintelis kariuomenėje filmavo parašiutininkus prisirišęs prie lėktuvo sparno, nuolat leisdavosi į ilgus ir sudėtingus žygius kartu su kariais, fiksavo pirmųjų tarptautinių lietuvių misijų akimirkas Balkanų regione ir Afganistane. Atrodo, kad tuo užkrėtė ir savo šeimą. “Dievinu aktyvų poilsį”, - prasitaria informacinių laidų vedėja.
Kartu su sūnumi ir šiemet ji pradeda krautis lagaminus. Maršrutas - Prancūzija. “Slidinėju dvidešimt metų. Puikiai žinau, kur yra sniego. Kasmet važiuojame vis į kitą vietą”, - pasakojo žurnalistė. Kalnų “liga” ji užsikrėtė Kaukazo slidinėjimo trasose. Kasmet E.Bučelytei reikia vis aštresnių potyrių. “Nebevažiuojame į tuos kurortus, kur įrengtos nuožulnios trasos, dievinu stačias kalvas”, - žurnalistei drąsos suteikia ir tai, kad nė karto trasose nėra patyrusi traumų.
Gimtadienis - be ypatingų vaišių
Žurnalistės gyvenime netrūko sutapimų. Vienas jų - sausio 12-ąją ji švenčia savo gimtadienį. “Todėl Sausio 13-ąją niekada neliūdžiu. Ir šiandien susirinks draugai. Susėsime, pabendrausime, nieko ypatingo”, - sako E.Bučelytė.
Viešų pobūvių ir vakarėlių nemėgstanti garsenybė neskirs didelio dėmesio aprangai ar patiekalams. Užėjusi į parduotuvę ji renkasi tuos drabužius, kurie yra patogūs ir gražūs. Darbas televizijoje išlavino jos skonį.
E.Bučelytei keista atrodo, kad kai kurios ponios prieš prabangius vakarėlius iš parduotuvių skolinasi tūkstančius kainuojančius drabužius. “Kartais susidaro įspūdis, kad ir žiniasklaida labiau domisi tariamomis, o ne tikromis asmenybėmis. Aš dirbu savo darbą, nemanau, kad kam nors esu labai įdomi”, - žvaigždžių liga niekuomet nekamavo LTV garsenybės.
