L.T. šaltinių duomenimis, dar prieš kelis mėnesius seminarijos bibliotekoje buvusio „gelbėtojo“ kortelėje pažymėta, kad jis pasiėmęs 3 knygas. Tačiau dabar bibliotekos darbuotoja, L.T. prašymu ieškojusi G.Jauniaus kortelės, sako jos neberadusi.
Pats „gelbėtojas“, sužinojęs, kad yra jau beveik dešimtmetį neatsiskaitęs su seminarijos biblioteka, susigėdo ir sakė, jog problemos dėl įvairių dokumentų ir skolintų knygų jį persekioja visą gyvenimą.
Kokia gėda!
„Su bibliotekomis nuo mažumės turiu problemų. Gal žinote, kokių esu neatidavęs? Nežinojau, kad taip yra. Bet jei taip sako, tai neskubėčiau ginčytis, nes visą laiką su tomis bibliotekomis vargstu. Kokia gėda! Matote, batsiuvys be batų – tiek su skolomis dirbame, o patys esame skolingi“, – susirūpino G.Jaunius.
„Tai viena iš mano gyvenimo problemų: su dokumentais ir su visokiomis knygomis – balaganas. Dažnai kraustausi, tai ir dokumentus kažkur išbarstau, ir knygas. Jei reikėtų dabar surasti tas knygas, reikėtų gerai pagalvoti, kur jų ieškoti – ar Plungėje, ar Vilniuje. Kai kurias teologines knygas turiu Vilniuje, bet nemačiau, kad ten būtų knygų iš tos bibliotekos. Turbūt jos yra kokiame mano tikrųjų namų Plungėje archyve. Reikės pasižiūrėti“, – sakė iki šiol teologinius veikalus paskaitantis buvęs seminaristas.
Jėzuitų knyga
Pakamantinėtas G.Jaunius prisiminė, kad skolingas gali būti ir kitoms bibliotekoms.
„Šiaip tai daugumą knygų arba reikėdavo pirkti, arba iš vienuolyno bibliotekos imdavau. Tikrai žinau, kad vieną knygą iš jėzuitų bibliotekos tebeturiu ir dabar. Kadaise bandžiau skaityti ir pamačiau, kad ji – jėzuitų. Tai kažkaip gėda pasidarė, bet taip ir nenuvežiau... Jei gerai pasikapstytumėte, rastumėte turbūt kokį gerą tuziną mano negrąžintų knygų! – linksmai aiškino „gelbėtojas“. – Na, tai jau pagavote mane. Jei rašysite ką nors, tai būtinai pridėkite, kad baisiausiai apgailestauju ir visas raudonas iš gėdos lėksiu pasižiūrėti, ką esu skolingas.“
