“Pirmasis mano tikslas buvo pačiam susitvarkyti su savo priklausomybe. Atvykau į Dzūkijos miškuose įsikūrusią katalikišką Pilnų namų bendriją. Nuolatiniai jos gyventojai - bendrijos įkūrėjas kunigas Valerijus Rudzinskas ir penki vienuoliai. Jų tikslas - padėti priklausomybių kamuojamiems žmonėms – alkoholikams, narkomanams. Buvau taip vadinamas “nepraktikuojantis katalikas” ir gal 36 metus nėjęs išpažinties, tačiau, kaip ir visi ten gyvenantys, turėjau laikytis vienuolyno regulos. Kitas tikslas buvo apie tai sukurti filmą. Man padarė išimtį ir leido filmuoti gana uždarą vidaus gyvenimą. Teko pačiam būti operatoriumi. Tik paskutinę filmavimo dieną, rugpjūčio 15-ąją, per Žolines, kuriose dalyvavo apie 1000 žmonių, filmavome dviem kamerom su operatoriumi Algimantu Mikutėnu,“ - pasakojo A.Maceina.
Filmo autorius sakė, kad buvusioje sodyboje įsikūrusiame vienuolyne, jis gyveno beveik du mėnesius. Per juos A. Maceina ne tik laikėsi nustatytos tvarkos, kartkartėmis filmuodavo, bet kaip ir visi dirbo kasdienius lauko, ūkio darbus. Toks gyvenimo būdas, aplinka, ne vienam padėjo atrasti tikėjimą.
Režisierius užsiminė, kad prieš filmavimus kamera buvo pašventinta, o visi bendrijos gyventojai meldėsi už būsimą filmą.
