Pirmas Jozefo Franko atsiminimų tomas susijęs su Pavija ir apima 1785–1796 metus. Memuaruose gyvai ir su humoru iliustruojama Pavijos miesto ir Pavijos universiteto istorija bei Johano Peterio Franko ir italų profesorių nesutarimai. J. P. Frankas buvo vienintelis vokietis profesorius Pavijoje, kuris netrukus užėmė Milano kunigaikštystės Sveikatos departamento vadovo postą
Šių memuarų istorija labai įdomi. Jie parašyti Jozefo Franko ranka, 1830–1840 metais buvo peržiūrėti ir taisyti profesoriui lankantis Karlsbade pas artimą draugą, prancūzų kilmės gydytoją Jeaną de Carro. Kai 1842 m. J. Frankas mirė, jo našlė Kristina Gerhardi kreipėsi į dr. de Carro norėdama sužinoti, ar jis negalėtų pasirūpinti išleisti memuarus.
De Carro norėjo 6 knygas sutraukti į dvi, nes jos buvo per didelės. Daktaras pardavė memuarus lenkų didikui kunigaikščiui Reinoldijui Tyzenhauzui, kuris juos atidavė Vilniaus medicinos draugijai. Dėl priežasčių, kurios niekad nebuvo tiksliai nustatytos, V tomas pradingo.
Yra hipotezė, kad šioje knygoje, parašytoje Frankui išvykus iš Vilniaus, buvo daug komentarų apie Vilniaus universitetą, 1831 metų studentų sukilimą ir ypač apie rusų įtaką. Galbūt nutarta sunaikinti knygą, nenorint turėti problemų ir bėdų su carine valdžia.
Tarp kita ko, Pavija ir Vilnius yra susigiminiavę miestai. Vertėjas ponas Giovannis Gallis tikisi, kad abiejų miestų savivaldybės galėtų susitarti ir ką nors bendrai padaryti Franko atminimui įamžinti, nes, jo manymu, Jozefas Frankas yra svarbiausias elementas, pagrindžiantis dviejų miestų susigiminiavimą.
