Pasak Savivaldybės centralizuoto vidaus audito tarnybos vedėjo Mindaugo Čipinio, pagal teisės aktus Savivaldybė viešąją įstaigą, kokios statusą turi ir Rankinio centras, gali finansuoti tik konkurso būdu pirkdama jos paslaugas. Tačiau praėjusiais metais Rankinio centras apie 130 tūkst. litų iš Savivaldybės biudžeto gavo ir be konkurso. Šie pinigai buvo pervesti Kūno kultūros ir sporto centrui, iš jo – Rankinio centrui.
„Kūno kultūros ir sporto centras privalėjo skelbti konkursą pirkti iš Rankinio centro veiklos programą ir tik tokiu būdu jam pervesti lėšas. Viešosios kultūros įstaigos finansavimą iš Savivaldybės irgi gauna tik pateikusios savo programas, o ne taip, kaip Rankinio centras – be jokio konkurso“, – pabrėžė vedėjas.
Pinigai – be kontrolės
Kad galėtų dalyvauti konkurse finansavimui gauti viešoji įstaiga savo programoje privalo nurodyti vertinimo kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, ar skirtieji pinigai tinkamai panaudoti. Tuo tarpu, M.Čipinio teigimu, pernai Rankinio centras nors ir pateikė programą, kuriai pirkti kažkodėl Kūno kultūros ir sporto centras nebuvo paskelbęs konkurso, tačiau – neužbaigtą. Joje nebuvo nurodyta, pagal ką įvertinti, ar tikslingai išleisti pinigai.
Vakar pas vicemerą Kastyti Vainauską dėl Rankinio centro finansavimo susirinkusi komisija nusprendė kreiptis į Finansų ministeriją, Valstybės kontrolės departamentą prašydama išaiškinti, pagal ką Savivaldybė turi teisę skirti lėšų viešosioms įstaigoms. „Nuspręsta kreiptis, nes, atrodo, ne visiems Savivaldybėje tokie dalykai aiškūs“, – užsiminė M.Čipinys.
Įtaria kerštą
Vicemero Kastyčio Vainausko teigimu, viešosios kultūros įstaigos iš Savivaldybės biudžeto taip pat finansuojamos tik pateikus programas. „Kai paaiškėjo, kad Savivaldybė neturi teisės tiesiogiai išlaikyti tokias įstaigas, buvo nuspręsta Muzikiniam teatrui suteikti biudžetininko statusą. Manyčiau, ir Rankinio centrą šiuo atveju geriausia būtų panaikinti kaip viešąją įstaigą ir padaryti Kūno kultūros ir sporto centro padaliniu“, – mano vicemeras.
Rankinio federacijos prezidentas ir miesto Tarybos narys V.S.Buterlevičius pripažįsta, kad ir porą pastarųjų metų Rankinio centras vis dėlto buvo finansuojamas ne kaip viešoji, o kaip biudžetinė įstaiga. „Taryba prieš 2,5 metų steigdama Rankinio centrą pati prisiėmė pareigą išlaikyti ir įstaigos ūkį, ir etatus. Ir pernai, ir užpernai Savivaldybės biudžete buvo numatyta finansuoti ir centrą. Dabar valdininkai nutarė: mūsų biudžetas – ką norim, tą darome.
Niekas jiems nesuteikė teisės iš biudžeto išbraukti Rankinio centrą“, – piktinosi V.S.Buterlevičius. Politikas įtaria, kad toks susidomėjimas Rankinio centru gali būti atsakas už jo pasipriešinimą steigiant Panevėžyje Futbolo akademiją. „Kas galėtų paneigti, kad dėl to buvo biudžetas taip sudėliotas, kad rankinio centro jame neliko“, – svarstė Tarybos narys.
V.S.Buterlevičiaus teigimu, šiais metais Rankinio centro lėšų poreikis dvigubai didesnis nei 2006-aisiais. Iš Savivaldybės biudžeto įstaiga tikisi gauti apie 270 tūkst. litų. „Bet kiek gausime – nežinia, nes biudžeto projektas paruoštas absoliučiai valdiškai – visiškai jame neaptarta Rankinio centro veikla ir finansavimas“, – teigė Tarybos narys.
