Lepus augalas
Puansetija žinoma kaip gėlė lepūnėlė, nes ji mėgsta šilumą. Jei jos lapai kiek pageltę, tarsi išblyškę ar net pasvirę žemyn, gali būti požymis, jog šis augalas ilgai „keliaudamas" pašalo ar patyrė skersvėjus. Jei gėlei teko ištverti ilgą kelionę, būti tamsoje, šaltyje ar drėgnoje patalpoje, tada jau nesitikėkite, jog Kalėdų žvaigždės „gyvenimas" bus ilgas.
Lietuvoje išaugintos gėlės, skirtingai nei importuojamosios, nepatiria ilgų vežimo „traumų" ir tinkamai prižiūrimos džiugina ne vienas Kalėdas. Todėl patariama įsigyti pas mus, ne užsienyje, išaugintas puansetijas.
Mėgsta šilumą
Ryškiu ir dideliu žiedynu išsiskirianti puansetija yra šiltamėgė gėlė. Ją geriausia laikyti patalpoje, kur ne mažiau kaip 20 laipsnių šilumos.
Be to, laistant patariama nepadauginti vandens, nelaikyti tose vietose, kur gali būti skersvėjų. Žydinčių gėlių tręšti nebūtina, nes jos parduodamos jau patręštos. Šiam periodui pasibaigus puansetijai būtina sukurti vadinamąjį miego laikotarpį. Tris mėnesius ją reikia laikyti 12-15 laipsnių temperatūros patalpoje. Atėjus balandžiui rekomenduojama šiek tiek patrumpinti šakeles ir persodinti. Toliau šį augalą reikia laikyti šviesioje ir šiltoje vietoje, kas savaitę patręšti.
Nulaužus ar pažeidus puansetijos lapiją pasirodo pieno spalvos syvai. Jie erzina žmogaus odą ir gleivinę, gali sukelti nemalonius pojūčius. Todėl nepatariama puansetijų laikyti miegamajame, jas geriau įkurdinti toliau nuo mažų vaikų.
Kiekvienam - po "žvaigždę"
Kiekvienoje šeimoje turėtų žydėti bent po vieną Kalėdų žvaigždę. „Ši Kalėdų gėlė sukuria tikrą Kalėdų dvasią, jos skleidžiama gaivinanti ir žydinti energija neša jaukumą ir šilumą į namus", - teigia V.Budrevičienė.
Be to, viena legenda byloja, kad kai visi nešė dovanas Kristui, vienas vargingas jaunuolis neturėjo ko įteikti, bet labai norėjo ką nors Kūdikėliui padovanoti. Jaunuolis įsidūrė pirštą ir dovanojo lašą kraujo. Ten, kur šis nukrito, ir išaugo puansetija. Todėl gėlė ir vadinama Kalėdų žvaigžde.
