Deja, praktikoje dažnai tenka susidurti su tuo, kad tėvai į savo vaikus žiūri kaip į nuosavybę ir primiršta paklausti ko nori pats vaikas, t.y. neatsižvelgia į jo poreikius, interesus, gebėjimus. Nenuostabu, kad laikui bėgant vaikas nesąmoningai pradeda tam priešintis pačiais įvairiausiais būdais. Dažniausiai pradeda elgtis netinkamai, suaugusiems nepriimtinai. Tai, be abejo, juos erzina. Vaikai tik to ir siekia savo keistu elgesiu.
Vaikas yra įsitikinęs, kad netinkamas jo elgesys yra vienintelis būdas kompensuoti pamintą vertingumą, unikalumą, vientisumą.
Bausmės nemoko
Todėl viena svarbiausių tėvų pareigų tampa kuo efektyviau išmokti vadovauti savo vaiko elgesiui, nenaudojant nei fizinių, nei žodinių bausmių. Bet tai ne taip paprasta.
Bausmė – būtina ir reikalinga vaiko elgesio valdymo dalis. Tačiau dažnai susiduriame su tuo, kad netinkamai naudojamos bausmės nebeatlieka savo funkcijos.
Nei fizinės, nei žodinės bausmės vaiko neišmoko kitokio elgesio, neparodo, kaip kitaip reikėtų elgtis.
Netinkamai naudojamos bausmės suformuoja atgrasų suaugusiųjų portretą: jie grėsmingi ir priešiški.
Bausdami vaikus suaugusieji įvaro baimes, menkavertiškumą, žemą savęs vertinimą, keršto troškimą. Fizinės bausmės lyg ir moko vaikus, kad galima mušti savo mylimus žmones.
Reikia taisyklių
Taigi, išlieka pagrindinis klausimas – kaip vadovauti savo vaiko elgesiui, tačiau nesugadinti su juo santykių ir išmokyti kitokio elgesio?
Bausmė yra tam tikra bauda, tėvų skirta vaikui, kai vaikas pažeidžia tėvų nustatytas tinkamo elgesio taisykles, principus ar standartus.
Priimtini bausmės būdai gali būti:
privilegijų atėmimas;
pašalinimas iš situacijos;
sugadintų objektų atstatymas.
Labai svarbu tai, kad šeimoje būtų pastovios taisyklės ir elgesio ribos, kad vaikas žinotų, kas leidžiama ir kas ne.
Taisyklės turi būti aiškios, nesikeičiančios ir teisingos. Vaikas turi žinoti šias taisykles ir tai, kas bus, jei jas pažeis.
Vaikas turi pritarti
Per griežtos taisyklės neleidžia mokytis nepriklausomybės, savarankiškumo ir atsakomybės.
Jeigu vaikai mano, kad jiems taikomos taisyklės yra per griežtos, galima aptarti su jais ir pasistengti išspręsti požiūrių skirtumus. Priešingu atveju vaikams gali pasirodyti, kad neteisingos ir pačios taisyklės, ir bausmė.
Psichologas Rudolfas Dreikursas, kurio knyga „Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams“ mūsų šalyje išleista prieš porą metų, sako, jog tėvai neturi teisės vaikui primesti savo valią, bet jų pareiga nevykdyti jo neteisėtų reikalavimų.
