Pagrindinis išorinis japonų sodo skirtumas nuo europietiškųjų – tai akmenų dominavimas, tiksliau, neįprasta jų sąveika su augalais ir vandeniu. „Sausieji“ japonų sodai, kuriuose dominuoja beveik vien tik bangelėmis sugrėbstytas žvyras ir akmenys, neįpratusiai prie tokio sodo vaizdo akiai atrodys ne tik keistai, bet ir priblokš savo japoniška estetika.

Kitoks ir vandens vaidmuo. Vakariečiai daugiau mėgsta fontanus, suteikiančius puošnumo bei gaivumo, kurie šiaip jau gamtoje nėra sutinkami. Japonų vandens telkiniai labai primena matomus gamtoje, jų netgi dirbtinai sukurti kriokliai ar upeliai – tarsi natūraliųjų kopijos.

Planuoti japonišką sodą – ir kūryba, ir kantrus, kruopštus darbas

Čia neapsieisite nei be loginio mąstymo, nei be menininko gyslelės. Viskas japoniškuose soduose yra vienodai svarbu. Tad jei kam nors skirsite nepakankamai dėmesio, jūsų kruopščiai suplanuoto sodo vaizdas gali nukentėti.

Pagrindiniai japoniškų sodų kūrimo principai

Harmoningumas. Visi sodo elementai turi tarpusavyje derėti, vienas elementas negali užgožti kito, dominuoti. Japoniškuose soduose nėra nei vieno nereikalingo elemento, viskas turi savo griežtai apibrėžtą vietą ir paskirtį.

Proporcingumas. Jauskite visų sodo elementų dydžio atitikimą. Ypač tai aktualu renkantis augalus. Neužmirškite, kad jiems paaugus, vaizdas gali labai pasikeisti ir ne visiškai tikti jūsų pasirinktam komponavimui. Todėl kurdami sodą, galvokite ne tik apie tai, kaip sodas atrodys dabar, bet ir po kelių ar daugelio metų.

Asimetrija. Tai principas, apie kurį turite nuolat galvoti, kurdami japoniško stiliaus sodą. Jį reikės taikyti visoms sodo sritims, nieko neišdėstykite simetriškai. Dažnai japoniško sodo struktūra būna trikampio formos.

Saikingumas. Jei sumanėte kurti itin puošnų sodą, naudoti kuo įvairesnes medžiagas, formas, ornamentus, japonų stiliaus sodas ne Jums. Japoniškame sode beveik nerasite ornamentikos, jame nevyrauja ryškios spalvos.

Natūralumas. Japonai savo soduose stengiasi atkurti natūralią gamtą, todėl viskas jų soduose yra iš natūralių medžiagų. Tai, kas sena, paveikta laiko, jiems yra vertingiausia. Tad nenaudokite naujų, nenusidėvėjusių medžiagų, stenkitės jas „pasendinti“. Ypač venkite nenatūralių medžiagų. Pirmenybę teikite grubioms formoms, be jokių padailinimų.

Tai padės išvengti klaidų:

Planuodami sodą, stenkitės, kad kiekviena jo dalis būtų matoma. Kai kurios sodo dalys turi matytis iškart įžengus į sodą, kitos – užslėptos, jas bus galima pamatyti tik paėjus vingiuotu takeliu. Iš kiekvienos pusės žiūrint sodas turi atrodyti vis kitaip.

Japonai neįsivaizduoja visai neaptverto sodo– jis praranda savo intymumą, paslaptingumą.

Palikite sode tuščių plotų, nesistenkite užpildyti visos erdvės.