„Atrodytų, valstybinį sektorių galima lengviausiai paveikti įstatymais, bet taip neatsitinka ir mes žinome kodėl. Ne paslaptis, kad ypač valstybiniame sektoriuje aukščiausias pozicijas užima ir piramidės viršūnėse koncentruojasi vyrai. Vadovų atlyginimai gerokai didesni, todėl darbo užmokesčio skirtumas susidaro labai nemenkas“, - komentavo humanitarinių mokslų daktarė.
Ilgalaikė bedarbystė sukuria skurdo kultūrą, įtraukia į ją kelias kartas. „Todėl kai kalbame apie prastėjančią moterų situaciją, iš karto turime galvoti, kaip tai paveikia vaikus, jaunąją kartą“, - pabrėžė M.Jankauskaitė.
Tyrimai parodė, jog namų ūkiuose, kur šeimos galva yra vyras, skursta vidutiniškai 15,3 proc. žmonių. Jei šeimos galva – moteris, skurdas keturiais procentiniais punktais didesnis.
Tarp suaugusių asmenų, kurie vieni augina vaikus iki 18 metų, skurdo lygis yra 17,6 proc. „Kalbame apie asmenis, kurie vieni augina vaikus, tačiau mes žinome, kad dažniausiai moterys lieka auginti vaikų ir skurdas jas labiau paliečia“, - konferencijoje apie lygias teises akcentavo pranešėja.
Namų ūkiuose, kur šeimos galva turėjo žemiausią išsilavinimą ar neturėjo jokio, skurdo lygis siekė net 38,9 proc. Specialistei, kuri jau 10 metų paaukojo moterų teisėms, šis faktas labai reikšmingas, nes tarp moterų, kurios pagimdė vaikus nesusituokusios – daugiausia bemokslių.
Pusės nesantuokinių vaikų mamos - 15-19 metų moterys
2005 metais ne santuokoje gimė šiek tiek mažiau nei trečdalis vaikų, daugiau nei pusę jų pagimdė 16-19 metų nesusituokusios moterys.
„Atkreiptinas dėmesys, kad šioje amžiaus kategorijoje užimtumo lygis yra labai žemas, nesiekia 20 proc. , nedarbo lygis – pats aukščiausias tarp visų moterų amžiaus grupių“, - pabrėžė M.Jankauskaitė.
Pranešėja kritikavo įstatymus dėl piniginių socialinių pašalpų mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir juose minimą nuostatą, kad išmoką vieniša mama gali gauti tik tuo atveju, kai teisme įrodo, kad vaiko tėvo tapatybės nustatyti neįmanoma.
„Prieš tai rodžiau situaciją, kur daugiausiai tų motinų, kurios nesusituokusios augina vaikus, koks yra skurdo, ekonominio aktyvumo, bedarbystės lygis ir noriu paklausti, kokius procesus skatiname tokiais įstatymais?“, - komentavo humanitarinių mokslų daktarė.
M.Jankauskaitė pridūrė žinanti, kad tokiais įstatymais buvo norėta apsaugoti valstybės biudžetą nuo piktnaudžiavimo, nes moterys neva turi draugus, kurie jas išlaiko, bet tuo pačiu mėgina gauti dar ir tą išmoką.
„Tai, aišku, diskutuotinas klausimas, tačiau auditorijos norėčiau paklausti, kur mes daugiau sutaupom arba pralošiam - sumokėdami tuos iš tiesų labai nedidelius pinigus, iš kurių nepralobsi ir neišauginsi vaiko, ar suteikdami sąlygas toms moterims pabaigti studijas, įgyti specialybę ir pradėti dirbti?“, - svarstė Moterų lygių galimybių centro atstovė.
Pranešėjos nuomone, pažeidžiamiausią gyventojų grupę palikti be finansinės pagalbos mes sukuriame terpę stigmatizacijai: tokie įstatymai verčia moteris eiti į teismą ir teisintis, kaip drįso pagimdyti vaiką būdama nesusituokusi.
„Lyčių lygybė ne tik padėtų spręsti demografines problemas, bet ir sumažintų skurdą. Europos Sąjungos (ES) statistika rodo, kad kai profesinėmis šeimos pareigomis dalijasi vyrai ir moterys, skurdas mažėja dvigubai arba net keturis kartus“, - apibendrino lygių moterų teisių gynėja.
