Kalbėdamas apie ekonominius ryšius tarp dviejų kaimyninių šalių, Lietuvos ambasadoriaus Rygoje patarėjas Ernestas Grabažis pabrėžė, jog praėjusiais metais Latvija buvo antra tarp lietuviškų prekių eksporto rinkų. Per keturis šių metų mėnesius Lietuvos eksportas į Latviją padidėjo 30 procentų, palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2001 m. Visų verslo įmonių veikla privalo būti vertinama ES kontekste, nes nuo tada, kai protekcionizmas daugiau nebelemia ūkinių santykių, konkurencija tarp gamintojų tapo pagrindine varomąja jėga, kalbėjo E.Grabažis.

Aptardamas ekonominių santykių tarp dviejų kaimyninių valstybių dinamiką, ambasadoriaus patarėjas užsiminė, jog organizuota veikla prieš Vilniaus prekybos centrus Rygoje neturi jokio pagrindo ir atspindi tik nesąžiningus konkurentų tikslus.

Pasak pareigūno, Lietuva daug investuoja į Latviją. Vyriausiasis EPI redaktorius Maris Zandersas paminėjo, jog daugelis Latvijos gyventojų pastaruoju metu dėl informacijos trūkumo susidarė neteisingą Lietuvos vaizdą - jie tapatina Lietuvą vien su didžiuliais prekybos centrais, Būtingės terminalu, Ignalinos branduoline jėgaine ir "Mažeikių nafta". Sukurtas grėsmingas Lietuvos įvaizdis, dėl kurio latviams atrodo, jog kaimynai visiškai ignoruoja jų prašymus, sakė M.Zandersas.

Tuo pat metu Latvijos verslininkai vis daugiau domisi dinamiška Lietuvos rinka, sparčiausiai plėtojama tarp kitų Baltijos valstybių, teigiama EPI apžvalgoje.

Minėtą apžvalgą Letai padėjo parengti "Parex" bankas, veikiantis ir Lietuvoje. Lietuvos "Parex" banko padalinio vadovas Raimondas Kutra pažymėjo, kad ši apžvalga taps puikiu informacijos šaltiniu Latvijos įmonėms, pageidaujančioms daugiau sužinoti apie savo kaimynę.

Rygos pieno perdirbimo gamykla eksportuoja į Lietuvą kondensuotą pieną, ledus ir kitus produktus. Įmonė yra užmezgusi gerus santykius su Vilniaus prekybos parduotuvių tinklu. Pasak Rygos pieninės rinkodaros direktoriaus Didzio Zaličio, spartus lietuviško eksporto augimas Latvijoje prasidėjo po Rusijos ūkio krizės 1998 m.

D.Zalitis taip pat pabrėžė, jog jo kompanija nepatyrė jokių organizacinių nesklandumų Lietuvos rinkose, išskyrus kelis atvejus prie valstybinės sienos praėjusį pavasarį.

Tuo tarpu "Latvias balzams" atstovai teigė patiriantys nemažai problemų, parduodami savo produktus kaimyninėje valstybėje. Pasak jų, požiūris į vietos gamintojus ir importuotojus smarkiai skiriasi, o alkoholinių gėrimų sertifikavimo sistema yra neteisinga. "Latvias balzams" gaminamas brendis užima 22, o šampanas - 15 procentų Lietuvos alkoholinių gėrimų rinkos.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją