Taip Lietuvos parlamentarų grupė ryšiams su paleistąja 12-ojo šaukimo Aukščiausiąja Taryba ir Baltarusijos demokratinėmis jėgomis reagavo į Gardino teismo nuosprendį uždaryto opozicinio laikraščio "Pogonia" buvusiam vyriausiajam redaktoriui Nikolajui Margevičiui ir redakcijos darbuotojui Pavelui Možeikai, kurie apkaltinti Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos šmeižimu.

Lietuvos parlamentarų grupės pirmininkės Rasos Juknevičienės pasirašytame pareiškime, kuris išplatintas trečiadienį, reiškiamas įsitikinimas, kad " nepaisant šiurkščių A.Lukašenkos režimo represijų, Baltarusijos demokratinių jėgų pastangos nebus bevaisės ir anksčiau ar vėliau taps reikšmingų permainų krašte pamatu".

Grupės nariai pakvietė "Lietuvos visuomenę, ypač politines partijas, nevyriausybines organizacijas aktyviai reikšti visokeriopą paramą Baltarusijos demokratinėms jėgoms, ginančioms žodžio laisvę ir žmogaus teises artimiausioje mūsų kaimynystėje".

Susirūpinimą dėl dviejų Baltarusijos žurnalistų antradienį pareiškė ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.

N.Margevičius nuteistas pustrečių metų atlikti bausmę atviro tipo pataisos įstaigoje, o P.Možeikai paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė.

Byla buvo iškelta dėl laikraščio "Pogonia" straipsnių, paskelbtų pernai rugsėjį prieš Baltarusijos prezidento rinkimus. Per teismo procesą kaltintojas kai kuriuos laikraštyje paskelbtus teiginius įvertino kaip įžeidžiamus ir neatitinkančius tikrovės.

Straipsniuose A.Lukašenka buvo kaltinamas "sugriovęs viską, kas dar buvo likę nacionalinio Baltarusijoje" ir "privedęs tautą prie išmirimo". Žurnalistai taip pat rašė, kad autokratiškas Baltarusijos prezidentas "kovoja su oponentais, žudydamas juos".

Laikraštį su šiais straipsniais buvo spėta atspausdinti, tačiau teisėsaugos struktūros jo tiražą konfiskavo dar spaustuvėje, o 2001 metų rugsėjo 5 dieną už šiuos straipsnius iškėlė baudžiamąją bylą.

Vėliau areštuoti laikraščio numeriai buvo paskelbti jo tinklalapyje internete.

N.Margevičius ir P.Možeika atmetė jiems pateiktus kaltinimus.

Lietuvos Seime taip pat veikia Gerų kaimynystės ryšių su Baltarusija parlamentinė grupė, vienijanti parlamentarus, pasisakančius už intensyvesnį dialogą su dabartine Baltarusijos valdžia.

Oficialiai Lietuva laikosi "kritiško dialogo" politikos Baltarusijos atžvilgiu - palaiko būtinus pragmatiškus kontaktus, tačiau kritikuoja šalį už demokratijos pažeidimus.

Lietuva skelbia esanti pasiryžusi žengti tam tikrus žingsnius plėtojant santykius su Baltarusija, tačiau pirmiausia norinti pamatyti žingsnius iš Minsko pusės. Lietuvos vertinimu, tokie žingsniai turėtų būti parlamento įgaliojimų išplėtimas, žmogaus teisių padėties gerinimas, ombudsmenų institucijos sukūrimas ir mirties bausmės panaikinimas.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją