Už įstatymo priėmimą balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 21, susilaikė 17.
Kaip reikalaujama Europos Sąjungoje (ES), sukauptų naftos ir jos produktų atsargų turės užtekti 90-čiai dienų.
Seimas nepritarė parlamentarų Juliaus Veselkos, Jono Budrevičiaus ir Kazimieros Prunskienės siūlymui, kad Vyriausybė atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugas pirktų iš konkurso būdu pasirinktų bendrovių, siūlančių mažiausias jų kainas.
K.Prunskienė tvirtino, kad tai būtų pats skaidriausias ir radikaliausias būdas, reikalaujantis minimalių valstybės išlaidų.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma sakė, jog tai bus du kartus brangesnis atsargų kaupimo variantas, kainuosiantis 400 mln. litų.
"Nereiktų pamiršti, kad galutiniai mokėtojai yra Lietuvos piliečiai. Galima prognozuoti, kad benzino ir dyzelino kaina gyventojams dėl šitos nuostatos padidės 6-8 centais už litrą", - sakė parlamentaras.
Vykdydama savo įsipareigojimus ES, Lietuva iki 2009 metų pabaigos turės sukaupti maždaug 200 tūkst. tonų benzino, dyzelinių degalų ir žibalo atsargų. Išankstiniais skaičiavimais, sukaupti tiek atsargų kainuos apie 180 mln. litų.
Tokios atsargos leistų užtikrinti saugų ir patikimą vartotojų aprūpinimą energijos ištekliais esant ekstremaliai padėčiai.
Valstybė savo rezervo dalį ketina laikyti specialiai įsteigtos Lietuvos naftos produktų agentūros bazėse: šviesiuosius naftos produktus - Subačiaus degalų bazėje Vilniuje, o mazutą - specialiose talpyklose prie šiluminių elektrinių.
