Kroatijos farmacijos bendrovės "Pliva" atstovybės Lietuvoje rinkodaros vadybininkas Petras Lisauskas buvo priblokštas sužinojęs, kad iš Rusijos į Lietuvą norima tiekti nuplagijuotą jų bendrovės antibiotiką "Sumamed".
Apie šiuos ketinimus prasitarė Rusijos bendrovės "Bryncalov A" generalinio direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Bezborodovas ir konkursų skyriaus viršininkė Marina Ivanova.
Kasmet beveik už 2 milijonus litų Lietuvoje parduodama plataus spektro antibiotiko "Sumamed", kurio tarptautinis pavadinimas yra azitromicinas.
Suaugusiems skirtų "Sumamed" kapsulių pakelis kainuoja apie 41,7 lito. Rusijos bendrovė šį preparatą ketina Lietuvoje pardavinėti už 23 litus.
"Sumamed" patentas JAV, Europoje ir Lietuvoje galioja iki 2005 metų. Kol nesibaigęs patento galiojimo laikas, šį antibiotiką turi teisę gaminti, tiekti, reklamuoti tik Kroatijos bendrovė "Pliva". Ji yra ir prekės ženklo "Sumamed" savininkė.
"Jei Lietuvoje bus įregistruotas dar vienas V.Bryncalovo gamykloje gaminamas "Sumamed" preparatas, bus šiurkščiai pažeistos intelektualinės nuosavybės teisės", - teigė P.Lisauskas.
Įtarus, kad Rusijos gamintojai tuo pačiu pavadinimu tiekė vaistinėms falsifikuotą preparatą, 1999 metais "Pliva" buvo priversta išimti iš Rusijos apyvartos daugiau 70 tūkstančių vaisto "Sumamed" pakuočių.
"Įdiegę cheminės analizės metodus ir turėdami pažangias technologijas V.Bryncalovo gamyklos specialistai sugebėtų nukopijuoti kone kiekvieną vaistą", - neabejojo P.Lisauskas.
Siekdama apsaugoti savo vaistą nuo falsifikavimo, "Pliva" ant pakuotės naudoja specialias juosteles. Jas apšvietus infraraudonaisiais spinduliais, yra matomas bendrovės logotipas.
Į Lietuvos rinką "Bryncalov A" bendrovė pradėjo veržtis prieš dvejus metus. Vaistų registravimo komisija jau kartą neleido Lietuvoje registruoti keturių rusiškų preparatų - žmogaus ir monokomponentinio kiaulių insulino.
"Tąkart pateikti dokumentai neatitiko Europos Sąjungos reikalavimų", - teigė Vaistų registravimo centro vyriausioji specialistė Eglė Vagorienė. Dėl nenurodytos Rusijoje gaminamo insulino žaliavos kilmės buvo suabejota ir šių preparatų saugumu bei kokybe.
Nepavykus užregistruoti Lietuvoje rusiškų preparatų, Visagine įsikūrusi individuali įmonė "Nikė" šiemet balandį dar kartą pateikė Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) apeliaciją.
Šios įmonės atstovas Rimantas Kumpis rengia trijų VVKT specialistų kelionę į Maskvą, kad šie galėtų susipažinti su "Bryncalov A" vaistų gamybos technologija.
"Tiktai po kelionės bus svarstoma, ar registruoti insuliną", - sakė R.Kumpis, kuris dirba ir Ignalinos elektrinėje profsąjungos pirmininko pavaduotoju.
Rusiškas insulinas sudarytų ne daugiau kaip 10 procentų Lietuvoje vartojamo insulino rinkos. "Šie preparatai būtų net 3-5 kartus pigesni už vakarietiškus analogus", - aiškino R.Kumpis.
Pasak jo, Lietuvoje ne visi registruoti vaistai turi tarptautinį geros gamybos praktikos sertifikatą, todėl ažiotažas dėl rusiškų vaistų saugumo bei patikimumo tėra politinis spaudimas.
Absurdišku "Nikės" atstovas pavadino ir reikalavimą pateikti insulino preparatų klinikinius tyrimus. Juos atlikti "Bryncalov A" bendrovei tektų skirti beveik 100 tūkstančių JAV dolerių.