Numatyta, kad Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra šių metų derliaus 1-os klasės kviečius supirks ne mažesne kaip 420 litų už toną kaina, o rugius - 350 litų. Pernai 2002 metams kviečių kaina buvo nustatyta 400 litų, o kitąmet ji turėjo mažėti iki 390 litų už toną.
Susirinkimo dalyviai - dvidešimt asociacijai priklausančių įmonių vadovų - vieningai sutarė, kad Vyriausybės ketinimai iškreipia situaciją rinkoje, žlugdo grūdų perdirbėjus ir neskatina Lietuvos žemės ūkio integracijos į Europos Sąjungą.
Į galimas pasekmes asociacija atkreipė ir premjero Algirdo Brazausko dėmesį, kuriam penktadienį perduotas bendras Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos laiškas.
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Valdas Trinkūnas pareiškė, kad tokie sprendimai pažeidžia galiojančius įstatymus, nes Vyriausybė šių metų derliui intervencines supirkimo kainas galėjo nustatyti iki praėjusių metų birželio 1-osios dienos. Tai, pasak V.Trinkūno, ir buvo padaryta, todėl, jei Vyriausybė patvirtins naują nutarimą, pagal kurį supirkimo kaina išaugs, asociacija planuoja kreiptis į teismą dėl tokio nutarimo pripažinimo neteisėtu.
Grūdų prekybos UAB "Šiaurės vilkas" vadovas Vilius Kaikaris pastebi, kad net Europos Sąjungos valstybės netaiko tokių aukštų grūdų supirkimo kainų ir kviečius superka po 96 eurus už toną (per 330 litų). Anot jo, šiandien Rusija ir Ukraina turi pakankamai perteklinių aukščiausios rūšies maistinių grūdų ir jų kaina tesiekia 313-320 litų už toną. Be to, stiprėjantis euras Lietuvos gamintojams šią kainą gali dar sumažinti, nes grūdų kaina skaičiuojama JAV doleriais.
"Latvijoje ir Estijoje šiandien galime kviečių įsigyti po 320-330 litų už toną, įskaitant net transportavimo kaštus, kadangi iš ten atvežamiems grūdams netaikomas 40 proc. muito mokestis", - sakė V.Kaikaris. Grūdų perdirbėjai teigia, kad Vyriausybei patvirtinus naujas grūdų supirkimo kainas, jie nebepirks grūdų Lietuvoje, nes iš jų pagaminta produkcija bus nekonkurentabili.
Planuojama, kad valstybė, jei bus priimtas minėtas nutarimas, kuris neribos grūdų supirkimo kiekių, iš žemdirbių šiemet gali supirkti nuo 150 iki 300 tūkst. tonų grūdų. Pasak V.Trinkūno, suskaičiavus skirtumą tarp supirkimo ir eksporto kainos bei pridėjus sandėliavimo išlaidas ir bankų palūkanas valstybė prarastų apie 30-50 mln. litų.
"Geriau tuos pinigus skirti tiesioginėms išmokoms už hektarą ūkininkams ir nesugriauti laisvos rinkos", - teigia V.Trinkūnas. Jo žiniomis, grudų supirkimo kainos didinimui nepritaria ir Finansų ministerija. Jei didėtų maistinių grūdų supirkimo kainos, augtų ir pašarinių grūdų kaina, brangtų ne tik duona, bet ir mėsa, kiaušiniai, pienas, kiti pagrindiniai maisto produktai.
