Automobilių parkų plėtros apribojimai buvo įvesti dėl to, kad Lietuvos vežėjai panaudoja itin daug leidimų gabenti krovinius į kitas šalis - pagal šį rodiklį lietuviai užima antrą vietą Europoje. Tuo tarpu leidimai tarp valstybių dažniausia skirstomi pariteto principu: pavyzdžiui, Lietuva turėtų gauti tiek pat leidimų vykti per Vokietiją, kiek ir šios šalies vežėjai - per Lietuvą.
Tačiau, anot smulkiųjų vežėjų, procentais nustatyti automobilių parko plėtros limitai nėra tinkami, nes naudingi tik didžiausioms įmonėms.
"Apie 300 automobilių turinti bendrovė gali įsigyti net 60 naujų mašinų per metus, tad apie kokią konkurenciją su ja galima galvoti", - sakė bendrovės "Mečys" vadovas Mečislovas Atkočius, einantis neseniai įkurtos Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos tarybos pirmininko pareigas.
Anot M.Atkočiaus, iki penkių vilkikų turinti įmonė galėtų kasmet įsigyti bent du naujus automobilius, nuo 5 iki 10 - tris ir taip toliau, o ne procentine išraiška didinti parką.
Smulkios bendrovės sudaro didžiausią Lietuvos vežėjų dalį. Iš Nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai "Linava" priklausančių įmonių tik beveik 12 proc. turi daugiau kaip 11 automobilių, o nuo 1 iki 5 vilkikų turinčių bendrovių yra daugiau kaip 64 procentai.