Pavyzdžiui, gebėjimas priimti žmones nepriklausomai nuo jų elgesio, yra puikus bruožas. Išimtis yra tuomet, kai jūs leidžiate kitiems žmonėms pasinaudoti savimi arba leidžiate jiems daryti tai, kas jus skaudina ir tai jiems nesukelia jokių pasekmių. Tokiu būdu, priimdami netinkamą elgesį, jūs leidžiate aplinkiniams ir toliau elgtis jiems pageidaujamu būdu, kuris griauna jūsų santykius, suteikia jums nuolatinį emocinį skausmą ir greičiausiai tik pila alyvos į jų kaltės jausmo augimą. Visas šis procesas veda prie nuolatinio ir dar labiau augančio priklausomo elgesio.
Kaip gi taip atsitinka?
Visi mes turime sunkumų tvarkydami pinigus, gyvendami iš savo resursų ir nustatydami ribas sau bei ieškodami pusiausvyros taško tarp griežtumo ir atlaidumo. Nesėkmingi bandymai gali priversti mus paguodos ieškoti priklausomybę sukeliančiuose dalykuose, tokiuose kai maistas, alkoholis, narkotikai. Taip galime ir nepastebėti, kaip įsisukame į šį pragaištingą ratą.
Gal jūs ypatingai sugebate rūpintis savo artimaisiais ir visais savo draugais. Visuomet įsitikinate, kad visi grįžo saugiai, parvežate juos namo, dalinate visiems patarimus šeimos ir asmeniniais klausimais, parvežate namo visus pabėgusius vaikus ir padedate juos ištraukti iš nemalonumų, kai juos pagauna geriančius alkoholį ar vartojančius narkotikus. Nors galbūt pats esate ant pragaištingos priklausomybės ribos, tačiau turite daugiau atsakomybės nei kiti jus supantys žmonės.
Taip, jūs susilaukiate daug dėmesio ir teigiamų impulsų būdamas vieninteliu žmogumi, kuris gali būti patikimas ir visuomet padeda. Jūs nuolat gelbėjate žmones, atsidūrusius bėdoje ir “sumovusius” savo gyvenimus. Tačiau ar niekada nepagalvojote, kad pagalba žmonėms gali sukelti daugiau žalos nei gėrio? Ar nevertėtų surasti naujų būdų, kaip patenkinti savo emocinius poreikius nepriverčiant kitų tapti priklausomais nuo savęs? Ar polinkis per daug padėti kitiems irgi nėra priklausomybė? Toks elgesys yra paprasčiausiai destruktyvus, nes nukreipdami visą savo energiją į kitus, o ne į save, jūs sau darote milžinišką žalą.
Jeigu nuspręsite visa tai užbaigti ir nebedaryti “meškos paslaugų”, žinokite, kad žmonėms, kurie įpratę prie “senojo jūsų”, gali nepatikti, kad jūs nubrėžiate ribas. Pirmą kartą gali sektis visai nekaip. Tačiau kuo daugiau mokysitės sakyti “ne” ir rūpintis savimi, tuo geriau seksis nustatyti ribas.
Atrodo, kad žmonėms, išaugusiems alkoholikų ar kitose “disfunkcinėse” šeimose, beveik neįmanoma surasti aukso vidurio. Ribos arba neegzistuoja, arba yra visiškai nelanksčios. Viskas turi būti juoda ar balta, arba visiškas chaosas. Kaip išmokti suvokti savo elgesio pasekmes, kaip pakeisti tokį elgesį, kuris ne padeda pabėgti iš pragaištingo rato, kuris tik kenkia ir skaudina bei gimdo naują priklausomybe sergančių ar jiems padedančių žmonių kartą? Pripažindami, kad esame problemos dalis, mes žengiame pirmąjį jos sprendimui reikalingą žingsnį.
Tai kaip gi yra jūsų atveju? Ką jūs darote, kad “padėtumėte” tiems, kuriuos mylite? Duodate jiems viską, ko niekuomet neturėjote patys? Suteikiate jiems viską, ką galima nupirkti už pinigus (į tai neįeina jūsų laikas ir dėmesys)? Apsaugote juos nuo jų veiksmų pasekmių? Laikote juos priklausomais nuo savo emocinės arba kitokios paramos? Priimate nepriimtiną elgesį? Ignoruojate žalingą elgesį?
Pats metas sąžiningai pripažinti savo jausmus, baimes ir svajones. Mes galime padrąsinti, paremti ir išklausyti vieni kitus, neteisdami ir pasidalindami savo patirtimi, stiprybe ir viltimi… tačiau negalime patarti. Visi mes turime ką pasiūlyti, tačiau negalime pasakyti kitiems, kaip jiems išspręsti savo situacijas ar problemas. Šiuos sprendimus reikia priimti patiems priklausomai nuo jus supančių aplinkybių.
