Vadovaujantis vien ekonomine logika, atrodytų keista, kam “Gazprom” reikalingas toks iš jo mintantis parazitas. Lietuvos įmonės ne kartą kreipėsi į “Gazprom”, prašydamos dujas joms parduoti tiesiogiai. Betgi ne. Kreipkitės į “Dujotekaną”. Kodėl?
Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų padaryti nedidelį ekskursą į praeitį. Bendrovėmis-tarpininkėmis “Gazprom” buvo aplipęs visada. Beveik visiem savo klientam “Gazprom” parduoda dujas netiesiogiai, o per tarpininkus.
Pasidomėjus jų akcininkų sąrašais, paaiškėtų, kad kontroliniai paketai priklauso “Gazprom” valdybos narių tolimiems giminaičiams arba geriems draugams. Iš milžiniškų tarpininkų pelnų lobo valstybinės įmonės “Gazprom” administracijos viršūnėlė. Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas triukšmingai atleido ilgametį “Gazprom” valdybos pirmininką Remą Viachirevą iš pareigų, jis viešai žadėjo tokiam tarpininkavimo verslui padaryti galą. Kalbos tilo ir nutilo, o įmonės tarpininkės kaip klestėjo, taip ir tebeklesti. V.Putinas savo pažadus pamiršo todėl, kad Kremlius suvokė – geresnio įrankio įtakoti kaimyninių šalių politiką nerasi.
Buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius Lietuvoje Keitas Smithas, dabar dirbantis Strateginių ir tarptautinių studijų centre, viename iš savo straipsnių perspėjo, kad Rusijos energetikos bendrovės įtakoja Lietuvos politikus, o kai kurios dujų įmonės tėra slapta Rusijos žvalgybos agentūrų priedanga. Tarp abejotinų “Gazprom” partnerių Keitas Smithas paminėjo bendroves “Itera Lietuva” ir “Dujotekana”.
Bendrovės “Dujotekana” prezidentas yra žinomas Lietuvos verslininkas Rimandas Stonys. Tačiau, TV3 žiniomis, jam priklauso tik 28 procentai “Dujotekanos” akcijų. Didžiausią akcijų paketą – 49 proc. – valdo Piotras Vojeika, bendrovėje einantis viceprezidento pareigas. O jis, mūsų šaltinių teigimu, yra buvęs KGB majoras, dirbęs pirmajame skyriuje, atsakingame už žvalgybą. Matyt, paklusdamas įsišaknijusiam žvalgybininko įpročiui, ponas Vojeika kiek įmanydamas vengia viešumos. Netgi Lietuvos dujų asociacijos tinklalapyje, kurios prezidiumo narys jis yra, vietoj Piotro Vojeikos nuotraukos puikuojasi mėlynas taškas.
Užtat konspiracinė “Dujotekana” garsėja puikiais ryšiais su mūsų politikais. TV3 šaltinių teigimu, beveik septyni procentai “Dujotekanos” akcijų priklauso Seimo nariui Vladimirui Orechovui. Valstiečių liaudininkų frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė oficialiai deklaruoja dirbusi vienoje iš Rimando Stonio valdomų įmonių. Į Seimą bandė patekti ir Piotro Vojeikos žmona Tatjana.
“Dujotekanos “ ambicijos siekia ir tarptautinį lygį – įmonės vadybininkė Tatjana Vojeika bandė patekti – tiesa, taip pat nesėkmingai - ir į Europos parlamentą. Jeigu trokštamų tikslų nepadeda pasiekti giminystės ar draugystės ryšiai, pagelbėja pinigai. Tik įsikūrusi “Dujotekana” pagarsėjo kaip vienas dosniausių Lietuvoje politikų rėmėjų.
Politikams plačiai atverta ir dar vienos “Dujotekanos” vadovo Rimando Stonio valdomos įmonės – “Geonaftos” piniginė. Ją buvęs Klaipėdos rajono pirmasis partijos sekretorius Rimandas Stonys su kompanionais prieš šešerius metus privatizavo už kiek daugiau nei 50 milijonų litų. Nors ekspertų nuomone, “Geonafta”, per antrines įmones valdanti beveik visą Lietuvos naftos gavybos rinką, buvo verta mažiausiai keturiskart daugiau.
Naujai iškepti lietuviški naftos magnatai skolingi neliko. Konservatoriai, kuriems valdant ir įvyko “Geonaftos” privatizavimo sandoris, per praėjusius Seimo rinkimus iš “Geonaftos” gavo maksimalią leistiną sumą - 37 500 litų. Tiek pat “Geonafta” atseikėjo ir socialliberalams. Po 10 000 litų “Geonfata” parėmė liberalcentristus Kęstutį Glavecką, Raimundą Palaitį ir Vytautą Grubliauską. Tačiau politikai dievagojasi nesulaukę jokių prašymų už šiuos pinigus atlikti kokių nors papildomų paslaugų.
“Mes to visiškai neslepiam ir tikrai su ponu Stoniu esu bendravęs, prašydamas paramos iš jo tais metais ir vėlesniais metais. Ir esam paramos gavę, bet mes laikomės nuostatos, kad tokia parama mūsų niekaip neįpareigoja tų mums davusių paramą atžvilgiu”, - sako Andrius Kubilius, Tėvynės sąjungos pirmininkas.
“Gavau paramą, jokių įtarimų man tai nesukėlė, nieko ponas Stonys per pusantros kadencijos iš manęs neprašė, taip kad mano supratimu čia yra visiškai įprastas dalykas”, - aiškina Raimundas Palaitis.
“Asmeniškai tikrai nesirūpinau rinkimų kompanijos finansavimo klausimais. Tai buvo viena iš mano sąlygų dalyvauti rinkimuose. Ir kiek žinau, viešai deklaruota, kad šita kompanija rėmė LCS, kurią aš atstovavau. Tuo metu tikrai nebuvo jokių, lyginant su dabar, skandalų ar kompromituojančių dalykų, kurie būtų kėlę vienokių ar kitokių abejonių. Taip kad manau kad viskas buvo vieša skaidru”, - tvirtina Vytautas Grubliauskas.
Žinoma, naivu tikėtis, kad kas nors viešai prisipažins gavęs kyšį. Geriau panagrinėti parlamentarų korupcijos rezultatus – t.y. Seimo priimtus įstatymus. O pavyzdžių yra. Prieš trejus metus priimtas Mokesčių už naftos ir dujų išteklius įstatymas žymiai sumažino naftos įmonių mokamus mokesčius, o Vyriausybė įsipareigojo dengti naftos paieškų riziką.
“Praktika rodo ir daugelis valstybių riboja arba išvis pradeda atsisakinėti juridinių asmenų rėmimo. Dėl to kad labai dažnai iškyla tokios problemos, kad juridinių asmenų vadovai, kurie priima sprendimus, nesusilaiko nuo tų reikalavimų, pradeda kelti partijoms reikalavimus, kurie visiškai nesusiję su kilniais dalykais. Kad bent jau mūsų veiklai nekenkit, palaikykit mus sunkią minutę, ir t..t Tai yra dalykai visiškai nesusiję su partijų tikslais ir kurie turbūt įpareigoja partijas. Užtat dabar gana plačiai svarstoma idėja atsisakyti juridinių asmenų rėmimo”, - sako Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas.
Tačiau net ir uždraudus juridiniams asmenims remti politikus, visada lieka neoficialaus rėmimo galimybė. TV3 šaltinių teigimu, už energetikams palankaus įstatymo priėmimą Seime buvo išdalinti du milijonai litų. Apie tai, kaip iš Rusijos dujų gautais milijonais tvarkoma Lietuvos politika – kitose “Savaitės komentarų” laidose.