Žmonės, nuo seno nevalgantys mėsos, daugiausia gyvena pietų kraštuose, kur vešli augmenija ir per metus nuimama net po keletą derlių. „Tuo tarpu vegetarizmo idėjos šalto klimato juostose atsirado tik tada, kai čia tapo įmanoma surasti šviežių vaisių ir daržovių tiek žiemą, tiek vasarą“, – sakė Baltijos ir Amerikos klinikos gydytoja Rūta Maciulevičienė.

Pasak medikės, kai kurie žmonės negali vartoti mėsos dėl tam tikrų ligų, pavyzdžiui, podagros. Tokiems žmonėms organizmo perdirbti mėsos baltymai sukelia didelius skausmus. Sergant kai kuriomis inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis, turint antsvorio, esant vidurių užkietėjimui, vegetariška mityba yra sudėtinė dietos terapijos dalis.

„Nevartojant gyvulinės kilmės produktų ar vartojant jų labai mažai, kyla pavojus, kad organizme pradės trūkti gyvybiškai būtinų medžiagų. Pirmiausia reikėtų paminėti geležį, cinką, vitaminą B12 bei kai kuriuos baltymus – aminorūgštis. Didėjant šių medžiagų deficitui, galima susirgti kai kuriomis medžiagų apykaitos ligomis, nes mėsos baltymų negali visiškai atstoti negyvulinės kilmės produktų baltymai“, - „Sveikatos gidui“ tvirtino medikė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)