„Jei tėvai ilgai dirba ir vaikai lieka vieni namuose, tai jie turi pasirinkimą žiūrėti angliškas programas arba lengvai pasiekiamas rusiškas. Tie vaikai, kurie jau pramokę, renkasi angliškai transliuojamas, o kiti žiūri rusiškas“, – sakė ji.

Po to būna, kad vaikai kalba trijų kalbų mišiniu – truputėlį angliškai, gerokai daugiau rusiškai ir įterpdami kelis žodžius lietuviškai.

„Lietuviai paliudijo, kad tokia pati situacija yra visame pasaulyje, taip pat yra Anglijoje, lietuvių sostinėje Čikagoje, todėl, kad Rusijos vyriausybė yra pasirūpinusi, jog jų kanalai būtų gerai matomi visame pasaulyje“, – aiškino Seimo narė.

Ji sakė girdėjusi pasakojimų, kad ateina specialūs agentai ir paklausia, ar lietuviai nenorėtų nemokamai žiūrėti rusiškų programų.

Šiuo metu Lietuvos nacionalinė televizija (LTV) geriausiai matoma tik šiaurės šalyse, o daugiausiai lietuvių vyksta į Angliją, Airiją ar Čikagą.

Anot parlamentarės, tam, kad viso pasaulio lietuviai galėtų matyti lietuvišką programą tereikia trijų milijonų litų ir politinės valios, nes reikia pakeisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą.

„Jeigu mes nesiimsime jokių priemonių, tai geriausias pasaulio darbo žmonių draugas V. Putinas bus populiariausias politikas tarp išeivijos lietuvių. Man buvo paliudyta, kad ypač tie lietuviai, kurie turi menkesnį išsilavinimą, jie taip ir galvoja, kad pats geriausias politikas yra V. Putinas, – sakė V. Aleknaitė Abramikienė.

Šiuo metu LTV programas galima matyti internete, tačiau ji sako, kad žmonės yra išvykę užsidirbti ir tai jiems yra nepatogu.

Seimo narė pripažįsta, kad situaciją dar gelbsti naujienų portalai, tačiau „vaikams reikia išmokti kalbą, todėl jiems reikia matyti „Gustavo enciklopediją“ ir „Tele bim-bam““.

Pasak Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus Kęstučio Petrauskio, norint, kad lietuvius užsienyje pasiektų nemokama Lietuvos televizija, reikalingas politinis sprendimas - būtina keisti LRT įstatymą, taip pat ir skirti papildomą finansavimą.

"Kad galėtume transliuoti užsieniui, reikia, kad valstybės pakeistų LRT įstatymą, kuris dabar numato, kad LRT negali turėti daugiau kaip dviejų kanalų, taip pat ir papildomo finansavimo tam specialiam transliavimui", - antradienį BNS sakė K.Petrauskis.

LRT vadovo teigimu, specialus kanalas išeivijai kasmet atsieitų po 3 mln. litų.

K.Petrauskis BNS teigė, jog prakalbęs apie specialias transliacijas išeivijai, sulaukęs skeptiško valdžios požiūrio.

"Kai iškėliau idėją, kad būtų galima transliuoti galingesniu palydovu, buvau užsipultas, kad tai bus valstybei papildoma našta", - sakė LRT vadovas.

Pasak K.Petrauskio, šiuo metu Lietuvos išeiviai kai kurias lietuviškas laidas gali stebėti internetu, taip pat ir per palydovinę televiziją, tačiau ši "dengia" ne visą Europą - nepasiekia nei Airijos, nei Ispanijos, kur įsikūrusios nemažos lietuvių išeivių bendruomenės.

Manoma, kad šiuo metu Airijoje gali gyventi daugiau nei 100 tūkst. lietuvių, o per visus nepriklausomybės metus iš Lietuvos emigravo apie 400 tūkst. gyventojų.