Infantilių vyrų yra labai daug, todėl be reikalo manote, jog vyrai-vaikai – tai išlepinti paaugliai ar bent jau vyriškos būtybės, nesulaukusios 25 metų. Amžius čia niekuo dėtas, problema – auklėjimas.
Tiems, kurie dar nesuprato, apie ką kalbame, pateiksime keletą pavyzdžių.
1 variantas. Kaprizingas vyras
Tokie vyrai – egoistai ir neatsakingi. Nėra prasmės jiems to sakyti, geriausiu atveju jie dėl visko apkaltins jus. Jų tipiška frazė: „Mylimoji, tu pati mane taip išlepinai!“ arba „Mieloji, seku tavo pavyzdžiu“. Viena pažįstama mergina turėjo tokį vaikiną – 27 metų bankininką su standartine svajone važinėti BMW X5. Tai nebuvo bloga svajonė (paprastas žmogiškas noras turėti prestižinę mašiną), tačiau reikalai pasisuko labai įdomiai. Vieną gražią dieną įsimylėjėliai nutarė gyventi kartu. Tik jaunuolis visą savo atlyginimą atidėdavo mašinai, todėl merginai teko mokėti už buto nuomą, pirkti produktus, kojines, kelnaites ir dezodorantus mylimajam, rūpintis savimi.
Vyrukas merginą guosdavo tokiais žodžiais: „Kai turėsiu mašiną, kiekvieną dieną vežiosiu tave į darbą ir namo. Tavo bendradarbės sprogs iš pavydo!“ Deja, laiminga civilinė santuoka iki mašinos pirkimo neištempė, po metų jie išsiskyrė. Reikia deramai įvertinti merginos kantrybę – ji tiek laiko ištvėrė.
Priežasčių nereikia aiškinti. Kas jis buvo? Alfonsas? Ne, alfonsas – visai kas kita. Šis buvo tipiškas infantilus vyras, panoręs brangaus žaislo ir visais būdais jo siekęs. Tikriausiai vaikystėje jis parduotuvėje griūdavo ant grindų ir iš mamos reikalaudavo mašinėlės arba ledų. Ir mama kiekvieną kartą pirkdavo, kad tik nematytų jo ašarų ir negirdėtų riksmų.
2 variantas. Pašlemėkas
Pašlemėkų vyrų ypač daug. Jie liežuvauja, rezga pinkles, intrigas, skundžiasi, inkščia, reiškia pretenzijas, emocingai reaguoja į smulkmenas.
„Jeigu būčiau žinojęs, kad pusvalandį vėluosi, būčiau nuėjęs į kiną su Miku!“ - pareiškia mylimasis, nors jūs parašėte 5 žinutes ir įspėjote, kad užtruksite. O dabar šimtą kartų atsiprašėte. Šis tipas visą vakarą bus įsižeidęs ir vaizduos auką. Galiausiai taip tuo susižavės, kad dėl visų savo nesėkmių nepastebimai apkaltins jus.
Jeigu esate susituokę arba jau seniai susitikinėjate, dažnokai iš jo tenka išgirsti: „Kai tave sutikau, visas mano gyvenimas pradėjo trikti!“, „Manęs nepaaukštino darbe, nes visus vakarus praleidžiu su tavimi, o ne sėdžiu iki išnaktų biure, kaip visi!“, „Tu visada man perši savo nuomonę, aš jau ir žingsnio negaliu žengti savarankiškai. Judvi su mama išvien!“. Pašlemėkas kelia skandalus ir isterijas, virkauja, o jūs apie jį galvojate „vargšelis!“, apie save - „bjaurybė“.
3 variantas. Bejėgis vyras
Dar vienas paplitęs variantas – išlepintas mamytės sūnelis, įpratęs būti maitinamas šaukšteliu. Trisdešimtmetis draugės vyras iki šiol nežino, kaip įjungti dujinę viryklę. Su nuskriaustojo mina jis laukia žmonos, kad ji parėjusi jį pamaitintų. Kartais atrodo, kad jeigu ji išvažiuotų į komandiruotę, jis taip ir mirtų iš bado. Laimė, taip niekada neatsitiks, nes kai nėra žmonos, pamaitinti berniuką atbėga mamytė, gyvenanti netoliese. Argi tai normalu? O gal itin sunkiu atveju dėl visa ko vertėtų užmauti ir sauskelnes?
4 variantas. Savimyla
Erikos santuoka buvo laiminga. Kiekvieną vakarą, pagaminusi karštą vakarienę (ne iš banalių, mikrobangėje pašildytų pusgaminių), ji laukdavo mylimo vyro. Jos kulinarinis talentas kasdien vis tobulėjo. Ji mielai skalbė ir lygino, tvarkė namus. Nes jos mama nuo vaikystės jai diegė, kad svarbiausia moters paskirtis – rūpintis vyru ir vaikais. Vyras buvo išauklėtas lygiai tokioje pat šeimoje, jo mama sakydavo, kad žmona turi jo klausyti ir viską daryti.
Bet vieną dieną šeimos idilija žlugo – gimė kūdikis. Jauna mama plėšėsi tarp vaiko ir vyro, o tėtis tuo metu nuolat skundėsi ir įsižeisdavo dėl dėmesio jam stygiaus: „Aš tau nebereikalingas. Tu manęs nebemyli. Jam (vaikui) tu skiri kur kas daugiau dėmesio“. Vieną dieną vyras tiesiog išėjo pas kitą, kuri taip pat jam tapo „antrąja mama“.
Egoizmas, savimeilė, padidėjęs įžeidumas, įsitikinimas, kad „aš – žemės bamba“. Pažįstama situacija? Tokį vyrą galima atpažinti per pirmąsias dienas, kai vietoje „mes“ jis nuolat taria „aš“.
