Kaip pranešė JAV Teisingumo departamentas, karo metais P.Bernotavičius dirbo Wernerio Loewo, nacių paskirto Kupiškio meru ir policijos vadovu, pavaduotoju. JAV Teisingumo departamento žiniomis, P.Bernotavičius ir kiti asmenys tiesiogiai dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. žydų tautybės vyrų, moterų ir vaikų bei mažiausiai 300 kitų civilių išvaryme iš kalėjimo ir nužudyme netoli Kupiškio.
Į JAV P.J.Bernesas atvyko 1947 metais iš Vokietijos, JAV pilietybę jis gavo 1954 metais. Apsigyvenęs JAV, jis pasivadino P.J.Bernesu. Iki išvykdamas į Lietuvą jis gyveno Ilinojaus valstijoje, Lokporte.
Pasak Teisingumo departamento pranešimo spaudai, 1999 metais Lietuvos prokurorai oficialiai paskelbė, kad jie pradėjo tyrimą dėl P.J.Berneso (Bernotavičiaus) dalyvavimo žudynėse Kupiškyje. Lietuvos pareigūnų jis buvo apklaustas šių metų vasarį.
Apklausos metu jis teigė, kad "gerbė" W.Loewą kaip "protingą žmogų" ir dirbo su juo 1941 metais.
Amerikiečių žiniomis, P.J.Bernesas (P.Bernotavičius) pripažino, kad jis lydėjo kalėjime kalintus asmenys į W.Loewo kabinetą apklausoms, tačiau tvirtino nieko nežinąs apie kalinių tolesnį likimą.
Lietuvos generalinė prokuratūra P.Bernotavičiaus veiklai ištirti 1999 metų liepą iškėlė baudžiamąją bylą dėl genocido ir karo nusikaltimų. Tačiau pernai balandį prokuratūra parengtinį tardymą šioje byloje sustabdė, nes iš užsienio šalių, į kurias kreipėsi su teisinės pagalbos prašymais, bei Izraelyje įsikūrusios holokausto tyrimo organizacijos "Yad Vashem" negavo medžiagos, kuri turėtų esminės reikšmės bylai.
Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius šių metų pradžioje BNS sakė, kad teisinės pagalbos prašymai apklausti galimus P.Bernotavičiaus nusikalstamos veiklos liudytojus bei surasti dokumentus buvo išsiųsti į Vokietiją, Kanadą, Prancūziją, Australiją, Rusiją ir Ukrainą.
Gautuose atsakymuose P.Bernotavičiaus kaltės įrodymų nebuvo.
Lietuvos generalinės prokuratūros iškeltoje byloje iš viso buvo apklausti 193 liudytojai. Dauguma apklaustųjų negalėjo nieko papasakoti apie konkrečius P.Bernotavičiaus nusikalstamus veiksmus, nors dalis iš jų žinojo, kad jis dirbo nacių komendanto padėjėju. P.Bernotavičiaus kaltės įrodymų nesėkmingai ieškota Lietuvos ir užsienio šalių archyvuose.
Lietuvos generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorai per trejus pastaruosius metus suteikė visapusišką pagalbą JAV Teisingumo departamento Specialiųjų tyrimų skyriaus pareigūnams, renkant įrodomąją medžiagą apie P.Bernotavičių Lietuvoje, bei dalijosi su jais informacija iš Lietuvoje tirtos bylos.
Šią savaitę tai jau antras JAV teismo sprendimas dėl naciams tarnavusių lietuvių.
Trečiadienį Imigracinis teismas Tampos mieste Floridos valstijoje nurodė deportuoti iš JAV 1 metų Algimantą Dailidę, kuris, kaip nustatė teismas, dalyvavo naikinant žydus per nacių okupaciją Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.
Teismas nusprendė, kad 1941 metų rudenį, tarnaudamas Lietuvos saugumo policijoje, A.Dailidė dalyvavo ieškant ir suimant žydus, kurie bandė išsigelbėti iš Vilniaus geto.
Kaip BNS sakė Lietuvos Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius, Lietuva neturi įrodymų, kad A.Dailidė būtų dalyvavęs nacių genocido nusikaltimuose.
JAV Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pasiekusi, kad JAV pilietybė būtų atimta iš dar trijų A.Dailidės kolegų, tarnavusių Lietuvos saugumo policijoje.
1996 metais JAV pilietybės neteko buvęs Saugumo policijos Vilniaus skyriaus viršininkas Aleksandras Lileikis, kuris atvyko į Lietuvą, čia buvo apkaltintas, teisiamas ir užpernai mirė netrukus po to, kai buvo pripažintas dėl ligų nebegalinčiu dalyvauti savo teismo procese.
1994 metais į Lietuvą sugrįžo ir po dvejų metų JAV pilietybės neteko buvęs A.Lileikio pavaduotojas Kazys Gimžauskas. Pernai vasarį Vilniaus apygardos teismas pripažino K.Gimžauską kaltu karo nusikaltimais, bet bausmės jam neskyrė, medikams nustačius, kad jis dėl senatvės ir ligų nebesuvokia savo veiksmų ir nebegali už juos atsakyti. Netrukus po Vilniaus teismo verdikto K.Gimžauskas mirė.
199 metais JAV pilietybės neteko Adolfas Milius, kuris, kaip ir A.Dailidė, dalyvavo suimant civilius žydus. A.Milius persikėlė iš JAV į Lietuvą ir čia mirė 1999 metais.
Nuo 1979 metų, kai pradėjo veikti Specialiųjų tyrimų skyrius, jo pastangomis JAV pilietybės jau neteko 6 įvairių tautybių nacių nusikaltėliai, 55 iš jų buvo deportuoti. Daugiau kaip 170-ties veikla Antrojo pasaulinio karo metais tebetiriama.