· pranešimų žiniasklaidai „atgaivinimas“ – nors pranešimų kūrimo metu gaištama gana daug brangaus laiko, tačiau dažnai jų kelias į viešumą baigiasi organizacijos interneto svetainėje, todėl savo darbą galite išgelbėti tą pačią patvirtintą informaciją naudodami ateityje – pateikdami ją tiesioginių interviu metu, kurdami vartotojų sėkmės istorijas;
· ekspertų komentarai – nors ši žiniasklaidos sritis Lietuvoje nėra itin populiari, tačiau jos pirmieji požymiai gana teigiami – įvairių sričių ekspertai iš tiesų gali suteikti daug naudingų patarimų, įžvalgų, todėl jiems dažnai atveriamos redakcinės spaudos priemonių skiltys;
· viešieji pranešimai – surinkite informaciją apie numatomus seminarus, konferencijas, kai kurie tikrai atitiks organizacijos veiklos sritį ir pobūdį; parengę pranešimo juodraštines tezes, jas pristatykite renginio organizatoriams – net jeigu nepavyks susitarti, šią medžiagą galėsite panaudoti savo kasdienėje veikloje;
· apskritojo stalo diskusijos – galite tokį renginį vadinti ir seminaru, tačiau pagrindinis tikslas paprastas – sukvieskite nuomonę formuojančius asmenis, pasakykite jiems temą ir kartu galėsite pareikšti savo nuomonę;
· kvieskitės į svečius – nors daugeliu atvejų žurnalistai organizacijos biure jau bus buvę, tačiau ieškokite naujų galimybių – pakvieskite į naujos paveikslų parodos atidarymą ar naujo įrenginio išbandymą;
· reguliarūs dalykiniai pietūs – kas mėnesį ar ketvirtį į dalykinius pietus tikrai galite kviesti tuos žurnalistus, apžvalgininkus, su kuriais nuolat bendraujate; nebūtinai privalote turėti „puikią naujieną“ – pakaks ir bendro pobūdžio pokalbio apie organizacijos aplinkos tendencijas;
· „trečiųjų šalių“ galimybės – domėkitės savo aplinka, tai leis sužinoti ne tik tinkamą metą reaguoti į konkurentų veiksmus, bet ir padės tapti „trečiąja šalimi“; galbūt batsiuvys negalės komentuoti oro linijų konkurencijos, tačiau makroekonomikos pokyčiai – puiki tema bet kokių organizacijų atstovų įžvalgoms;
· darbas bendruomenei – paprasčiausias būdas užsitikrinti teigiamą žiniasklaidos dėmesį. Galite remti sunkiau besiverčiančias visuomenės grupes, rūpintis gamta ar tiesiog suteikti galimybę nemokamai aplankyti koncertą.
Be šių idėjų, jau ir Lietuvoje dažnai girdime santykinai „tuščioje“ informacinėje erdvėje kuriamas tokio pobūdžio naujienas:
· įvairūs konkursai – rinkite „geriausią“, „sparčiausią“, „objektyviausią“ ir bet kokį kitą – konkursų priziniai fondai dažnai neviršija keleto tūkstančių litų, tačiau yra puiki proga parodyti savo išmonę;
· TOP sąrašai – tai puiki periodinė ryšių su visuomene priemonė, nes sukuria ne tik momentinę ryšių su visuomene galimybę, tačiau pradeda kurti istoriją: „pakilo“, „nukrito“, „priežastys“, „atsitiktinumai“ ir pan.;
· rinkos tendencijos – savo veiklos rezultatus visada turėtumėte pagrįsti bendros aplinkos pokyčiais, tačiau ši komentarų sritis – laisva erdvė improvizacijai, kai kasdienių naujienų trūksta;
· interneto svetainė, jos atnaujinimas – per savaitę galite sukurti interneto svetainę, kurios niekas neskaitys, tačiau kuri bent trumpam atkreips dėmesį; www.noriu-penktadieni-namo.lt tikrai susilauktų bent trumpalaikio dėmesio, o vėliau ją galima atnaujinti ir vėl atkreipti visuomenės dėmesį.
Lietuvos naujienų agentūrų atstovai verslo įmonėms pataria pasinaudoti ir kitais organizacijoms svarbiais momentais:
· geriausias mėnuo, geriausias ketvirtis, didžiausias užsakymas, klientu tapo žinomiausia bendrovė;
· „apvalus“ skaičius – milijonas, dešimt;
· veiklos jubiliejus – geriausia derinti su veiklos rezultatų skelbimu;
· įvairių veiklos rodiklių pateikimas – didžiausi atlyginimai, didžiausias vienos akcijos pelnas ir pan.
Kai kurie ryšių su visuomene specialistai siūlo dar daugiau galimybių:
· pristatymai rinkos analitikams;
· sėkmės istorijos, jų pasakojimas;
· laiškai redakcijai;
· žiniasklaidos vizitai (kelionės);
· produktų ir paslaugų apžvalgos;
· dalyvavimas parodose, pristatymuose.
Knygos „Kaip tapti žinomam: etiški ryšiai su visuomene“ blogas www.ulevičius.lt.
Ankstesnės ištraukos:
· I skyrius – Vertybių komunikacija.
