Minėti grobimai – ne baudžiamieji nusikaltimai, kai vaiką pagrobia svetimas asmuo, o atvejai, kai vaiką į užsienį išveža šeimos narys be kito šeimos nario sutikimo.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, didėja gyventojų migracija, daugėja ne santuokoje gimusių vaikų, gausėja ištuokų, pakartotinų vedybų, tarp jų ir su užsieniečiais. Taigi mūsų šalyje labai išaugo situacijų skaičius, kai vaikui reikalinga apsauga peržengia vienos valstybės ribas.

Dažniausiai vežami į D. Britaniją

Didžiausia lietuvių dalis emigruoja į Didžiąją Britaniją ir Airiją, todėl pusė visų grobimo atvejų buvo susiję su šiomis šalimis.

Lietuvos Respublikos pilietis 2005 metų liepos mėnesį tiesiogiai kreipėsi į Didžiosios Britanijos institucijas dėl jo vaiko neteisėto išvežimo iš Lietuvos. 2006 m. vasario mėnesį Didžiosios Britanijos teismas nurodė motinai sugrąžinti vaiką į Lietuvą.

Kitu atveju tėvas davė leidimą buvusiai žmonai išvykti su sūnumi į užsienį laikinai, tačiau žmona su sūnumi pasiliko gyventi Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu Lietuvoje vyksta byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko grįžimo į Lietuvą.

„Lietuvos ir užsienio valstybių institucijos skatina taikų vaiko tėvų susitarimą dėl bendravimo ir globos teisių. Tokiu atveju procesas būna daug paprastesnis, greitesnis, pigesnis, o svarbiausia – vaikas netampa viena iš priemonių tėvams spręsti savo nesutarimus," – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją