„Egzistuoja akivaizdi mokymosi krūvio sąsaja su pasirinktu profiliu: didžiausias krūvis tenka pasirinkusiems realinį ir humanitarinį profilį, mažiausias – technologinį profilį pasirinkusiems mokiniams. Meninį profilį pasirinkusių mokinių mokymosi krūvis sąlygotas meninių gabumų ugdymo specifikos ir yra ypatingai didelis“, - pažymi tyrimo duomenis apibendrinę Kauno mokslininkai.
Ištyrus tolesnio mokymosi pasirinkimo atitikimą profiliui, nustatyta, jog daugumai studentų pavyksta susieti studijų sritį su bendrojo lavinimo mokykloje pasirinktu profiliu ir A lygiu mokytais dalykais.
Universitetų auklėtinių teigimu, studijuodami jie labiausiai pritaiko mokykloje įgytas anglų klabos, matematikos, gimtosios kalbos ir informacinių technologijų žinias.
Realinį profilį renkasi stiprieji
Dauguma mokinių dėl tolesnio mokymosi kelio apsisprendžia būdami 16 metų, t.y. 9-10 klasėse.
Vis dėlto, apklausa išryškino, kad pagrindinis motyvas rinktis humanitarinį, realinį ar technologinį profilį – ne polinkiai, atskirų dalykų pažymiai, o bendrasis vertinimų vidurkis. Mokiniai, kurių mokymosi pasiekimų įvertinimai yra aukštesni, renkasi realinį profilį, o tie, kurių mokymosi pasiekimų įvertinimai žemesni – technologinį profilį. Humanitarinį profilį renkasi pagal mokymosi pasiekimų įvertinimus įvairaus lygio moksleiviai.
Ištyrus, kokia informavimo, konsultavimo pagalba mokiniams teikiama prieš pasirenkant mokymosi pakraipą, nustatyta, jog dažniausiai apie profiliavimą kalbama su klasių vadovais ir dalykų mokytojais, organizuojami bendri tėvų ir vaikų susirinkimai, susitikimai su darbo biržos atstovais ir įvairių sričių specialistais.
Tokios pagalbos reikėtų daugiau. Apklausos dalyviai ypatingai akcentavo informacijos apie stojimą į aukštąsias mokyklas bei įvairių profesijų perspektyvumą Lietuvos ir pasaulio darbo rinkoje teikimo svarbą.
„Teikiant konsultacinę pagalbą profilį besirenkantiems mokiniams ypatingas vaidmuo tenka dalyko mokytojams, tėvams ir klasių vadovams. Svarbią vietą profesinio informavimo požiūriu užima internetas, kaip informacijos apie aukštąsias mokyklas, profesijas bei kitos karjeros informacijos šaltinis“, - rašoma tyrimo išvadose.
Galimybės rinktis – ribotos
Apibendrinę apklausos rezultatus mokslininkai konstatavo, jog ne visose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 9-10 klasėse pakanka galimybių pasirinkti mokymosi turinį. Geriausios sąlygos rinktis - gimnazijose ir jaunimo mokyklose, prasčiausios – profesinėse mokyklose.
Dažniausiai mokiniai naudojasi galimybe rinktis pagrindinių mokymosi dalykų modulius – anglų kalbą, matematiką ir gimtąją kalbą.
„Yra norinčių pasirinkti ir prancūzų bei ispanų kalbas, choreografiją, psichologiją, astronomiją, tačiau mokykloje šių dalykų mokymuisi nesudaromos sąlygos“, - pabrėžia tyrėjai.
Rinktis technologinius dalykus galima penktadalyje bendojo lavinimo mokyklų, tarp kurių – ir profesinės. Daugiausiai jų yra Tauragės, Panevėžio, Šiaulių apskrityse, mažiausiai – Utenos, Klaipėdos apskrityse.
Mokslininkų nuomone, technologinio profilio dalykų pasirinkimo galimybės pakankamos, nes dauguma mokinių net neketina rinktis šio profilio mokomųjų dalykų. Tai jie dažniausiai motyvuoja menkomis technologinio profilio dalykų pritaikymo galimybėmis studijuojant.
Tyrimas išryškino neigiamas nuostata profesinėms mokykloms ir jų teikiamam ugdymo turiniui. Vis dėlto, dauguma mokyklų vadovų ir mokytojų mano, kad technologinis profilis mokykloje reikalingas, nes technologiniai dalykai visapusiškai lavina asmenybę, naudingi mokyklos absolventams įsitvirtinant darbo rinkoje, laiduoja lygias galimybes mokytis technologijų gabiesiems.
Profilį sieja su karjera
Absoliuti dauguma mokinių ir jų tėvų profilio pasirinkimą tiesiogiai sieja su ateities karjerą. „Toks optimistinis jų požiūris yra pakankamai pagrįstas, nes dauguma studentų nurodo, jog lūkesčiai susieti profilį su studijuojamu dalyku pasitvirtino“, - teigiama tyrimo ataskaitoje.
Labiausiai profilio susiejimo su ateities karjera galimybėmis tiki realinį profilį pasirinkę mokiniai. Mažiausiai perspektyvų šia prasme įžvelgia technologinio profilio mokiniai.
Dažniausiai A lygiu mokiniai renkasi mokytis matematiką, gimtąją kalbą, anglų kalbą ir istoriją. Toks pasirinkimas dažniausiai motyvuojamas tuo, jog ketinama laikyti minėtų dalykų egzaminus.
Mokinių nuomone, profiliavimo paskirtis - sukurti galimybes mokytis to, kas svarbu ir būtina, individualizuoti mokymąsi, padėti mokiniams lengviau apsispręsti dėl ateities bei pasirengti studijoms. Anot mokinių tėvų, profiliavimas reikalingas tam, kad mažėtų mokymosi krūviai ir jų vaikai geriau pasirengtų ateičiai.
Mokyklų vadovai ir mokytojai teigia, kad profiliavimo paskirtis yra mokymosi diferencijavimas, atsižvelgiant į mokinių reikmes, polinkius ir galimybes, geresnis mokinių parengimas tolesnėms studijoms bei kryptingas mokinių rengimas ateities karjerai.
Lyginat mokinių tėvų nuomones, nustatyta, kad palankiausiai savo vaikų profilio pasirinkimą vertina realinio ir humanitarinio profilio mokinių tėvai, nepalankiausiai – technologinio profilio mokinių tėvai.
Dažniausiai minėtos pagrindinės nesėkmingo pasirinkimo priežastys - apsisprendimo proceso sudėtingumas bei informacijos stoka.
Mokiniai nori daugiau laisvės
11-12 klasių mokiniai pasisakytų už dar griežčiau profiliuotą mokymą, siūlytų mokytis tik tų dalykų, kurių reikės laikyti egzaminus, ir tų, kuriuos pasirinko A lygiu.
Mokinių nuomone, renkantis dalykus turėtų būti suteikta daugiau laisvės.
11-12 klasių mokinių tėvai visų pirma siūlytų mažinti krūvius, atsisakant, jų nuomone, nesvarbių dalykų, tačiau neribojant pasirenkamų dalykų skaičiaus. Tėvai už tai, kad būtų užtikrintas lankstus perėjimas iš vieno profilio į kitą ir galimybę keisti pasirinktus dalykus.
Mokyklų vadovai ir vyresnėse klasėse dėstantys mokytojai rekomenduotų profilio programose numatyti ne mažiau kaip 2 užsienio kalbas, 11-oje klasėje užbaigti bendrus dalykus, 12-oje klasėje paliekant tik pasirengimą egzaminams.
Be kitų pasiūlymų pedagogai pasisako už „švelnesnį“ profiliavimą – siūlo įvesti neprivalomą profilinį mokymą mažose kaimo mokyklose, mažinti krūvį, paprastinti perėjimo iš vieno profilio į kitą tvarką ir daugiau konsultuoti mokinius profilių pasirinkimo klausimais.
Į šiuos pageidavimus Švietimo ir mokslo ministerija atsižvelgė rengdama „Vidurinio ugdymo programos aprašo“ projektą. Jame numatoma labiau individualizuoti mokymą 11-12 klasių mokiniams suteikti daugiau pasirinkimo laisvės.
Apie baigiamosiose klasėse planuojamą diegti individualizuotą mokymą - kitame DELFI rašinyje.